Tiesa, pastaruoju metu su dainininkės Atlantos vardu daug kam asocijuojasi ne žodis „kregždutė“, o teorijos apie DNR tyrimus. Todėl žinia apie jos grįžimą į sceną, naujų dainų ir įvaizdžio kūrimą - šis tas nauja po Atlantos saule. Tiesa, dainininkė net neabejoja, kad paaugusią Saulę, jei tik ši norės, tikrai vesis ant scenos.
Grįžti truputį baisoka. Ne taip, kaip tada, kai teko stovėti vienoje scenoje su Andriumi Mamontovu, bet vis tiek. „Drebėjo viskas - ir kojos, ir rankos. Viskas priklauso nuo publikos - arba ji atsidėkoja, arba ne“, - prisimena. Atlanta tikisi, kad publika jos dar nepamiršo, ir nori priminti jai dainas iš paskutinio savo albumo. Bandome iš-klausti, ar Atlanta grįš gerokai pasikeitusi. „Scenoje būsiu tokia pat, kaip ir buvau“, - pažada MUMS.
Liūdnų dainų nebus
Pirmasis Atlantos sugrįžtuvių koncertas ką tik pamalonino gerbėjų ausis. Ir labai sėkmingai: „Gavau geriausią dovaną - šiltą sutikimą, palaikymą ir plojimų. Žmonės nepamiršo nė vienos mano dainos - dainavo vieni garsiau už kitus. Džiaugiuosi, kad gavau tokio dėmesio, kuris man buvo labai reikalingas“.
Dainininkė neskaičiuoja, kiek į koncertus ateis žmonių, kuriems rūpės ne tik jos dainos, bet ir pasižiūrėti, kaip ji atrodo, ar nepalūžo po ne itin malonių išgyvenimų. Tokiems smalsuoliams Atlanta turi drąsų atsakymą: „Yra visokių žmonių, bet aš pasitikiu savimi ir žinau, kad gerai atrodau, nepalūžau. Manau, kad tie, kurie tikėjosi, kad bus atvirkščiai, nusivylė“.
Kol kas ji važinėti po Lietuvą ir kurti naujų dainų neskuba. „Jau rašomos dainos, tačiau tai, kaip aš sakau, dar tik griaučiai. Įrašinėti dainas studijoje pradėsime po savaitės kitos.
Dainas kuriu ir pati, ir su prodiuseriais. Kokios jos bus? Baisių ir liūdnų dainų niekas nedainuos, nesvar-bu, kokios gyvenimo peripetijos vyktų. Aišku, pastarieji išgyvenimai atsispindėti gali, to neišvengsi. Bet rokenrolo irgi nedainuosiu, tai bus labiau subtilus soulas. Jis dabar madingas - netgi, sakyčiau, labiau stilingas nei madingas“, - pasakoja dainininkė.
Šiuo metu ji tiesiog gaudo emocijas: gero oro sukelta šypsena, gauta gera žinia, užplūdusi ramybė skatina kurti dainas. O jas dainuoti scenos coliuke vadinama moteris mėgsta visur - ir žaisdama su dukrele, ir tvarkydamasi, ir ruošdama valgyti.
Prieš pirmąjį savo koncertą ji gerokai jaudinosi. „Tai normalu, be to, tai ne jaudulys, o adrenalinas - ir gero, ir blogo jaudulio mišinys, kurio mums visiems taip reikia. Grįžti į sceną nebijau: baisiau nei dabar jau negali būti, todėl nieko nebijau. Žinoma, su muzika susijęs dėmesys man yra malonesnis nei tas, kurio dabar gaunu. Bet neketinu sustoti, eisiu pirmyn. Ir tikiu, kad bus vis geriau ir geriau“, - ryžtingai nusiteikusi ji.
„Mamytiška“ Atlanta
Po muzikinės pertraukos nemažai muzikantų nusprendžia grįžti visiškai pasikeitę. Nustebinti nauju įvaizdžiu ketina ir Atlanta: „Aukščiau bambos neiššoksi, be to, drąsiai sakyti, kas yra kitaip, galėsiu tuomet, kai bus sukurtas albumas. Manau, mano naujas stilius bus kur kas elegantiškesnis.
Jį kurti iki pat paskutinio akcento, paskutinės minutės prieš koncertą padedu ir aš. Bet žinau, kad kiekvienas specialistas savo darbą išmano geriausiai - kai dainininkai pradeda būti patys sau kirpėjais ir madų kūrėjais, nėra gerai. Pasitikiu savo komanda. Be to, nenoriu niekur skubėti, viską darysiu mažais žingsneliais“.
Publikos širdis „kregždutė“ bandys užkariauti natūralumu. Bet: „Daryti šou reikia. Juk neateisi, neišskleisi skėčio ir nepasuksi, ant kėdės atsisėdusi irgi nepadainuosi. Kartais mes būname išlepę - pati eidama į koncertą pagalvoju: „Na, ką čia man dabar parodysit, kuo nustebinsit?“
Tačiau nuoširdžių gerbėjų trūkumu dainininkei skųstis nereikia. Atlantos pašto dėžutė dažnai sprogsta nuo palaikančių ir prašančių grįžti žmonių laiškų. Tiesa, kartais tarp jų pasitaiko ir vienas kitas, rašytas nelaisvėje dienas leidžiančio asmens: „Turiu gerbėjų, kurie rašo iš tam tikrų įstaigų.
Iš Pravieniškių esu gavusi labai gražių laiškų - nustebau, kaip žmonės sugeba ten sėdėdami parašyti 10-12 puslapių laišką su daug visokių meniškų papuošimų, tokiu dailyraščiu...“
Vėl aktyviai siekti karjeros scenoje - tai ne tik dainuoti, bet ir blizgėti žurnalų puslapiuose.
Tačiau Atlanta gerbėjams gana atvirų fotosesijų daugiau nežada: „Viskam savas laikas - viskas, kas buvo, jau praeityje. Man išsišokimų dabar mažiausiai reikia. Buvo laikai, kai pašokinėdavau, gyvenimas buvo tam tikra prasme spalvingesnis, įdomesnis - dabar esu aprimusi, „mamytiška“, fotosesijos irgi bus kitokios. Bet į vienuolės drabužius įsivynioti nežadu“, - šypsosi Atlanta.
Figūrą pataisė dukrelės auginimas
Kol Atlanta keliaus iš vieno koncerto į kitą, mažąją Saulę prižiūrės močiutė. O paaugusią ji gal net pasiims su savimi. „Bus sunkoka. Nebebus tokių vakarų, kai šiaušdavome per klubus ir vakarėlius, bet darbas yra darbas. Ne vienai pavyko suderinti motinystę ir darbą, ir man pavyks“, - optimizmo nepraranda dainininkė.
Jai nėra ko rūpintis ir dėl figūros dailinimo - moteris sveria lygiai tiek pat, kiek svėrė prieš laukdamasi dukrelės. „Iš pradžių, kai grįžau iš ligoninės, galvojau: „Ir ką aš apsirengsiu? Aš amžinai būsiu stora!“ Bet vaiko auginimas - puikus sportas, visoms rekomenduoju“, - šypsosi ji.
Pokalbiui baigiantis, MES išgirstame „dainuojančią“ Saulę. Ji dar nežino, kad mamos gyvenimas keičiasi. Bet neabejojame, kad kada nors išgirs ir jai skirtą dainą. „Saulei dainuoju savo dainas - jai patinka visos, kol kas mėgstamiausios dar neišsirinko. Bet ateityje jai būtinai įrašysiu dainą - negaliu pasakyti kada, kokią, bet daina tikrai bus“, - prižada Atlanta. Lauksime!
Atlantos muzikinius planus tyrinėjo Rugilė Gaidukaitė.