Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Teismas savo nutarime konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog
minėta įstatymo nuostata paneigia valstybės konstitucinę pareiga laiduoti
piliečių teisę gauti senatvės pensiją ar garantuoti kitokią Konstitucijos 52
straipsnyje numatytą socialinę apsaugą.
Pasak teismo, nustatant minimalų gaunamų draudžiamųjų pajamų dydį, kurį
gaunant atsiranda pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (12
minimalių mėnesinių algų - BNS), siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų.
„Viena vertus, siekiama sudaryti prielaidas formuoti Valstybinio
socialinio draudimo fondą, kad valstybė turėtų materialines galimybes teikti
socialinę paramą ir laiduoti socialinę apsaugą, kita vertus, siekiama, kad
pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nepagrįstai
neapsunkintų asmenų, gaunančių labai mažas pajamas, ir jie patys dėl to, kad
vykdo šią pareigą, netaptų socialiai remtini“, - sakoma Konstitucinio Teismo
nutarime.
Jame taip pat pabrėžiama, kad dirbantys asmenys į dvi grupes - tuos,
kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir tuos, kurie gali
nemokėti socialinio draudimo įmokų, - suskirstomi objektyviu pagrindu -
pagal gaunamų draudžiamųjų pajamų dydį.
„Toks suskirstymas nei diskriminuoja, nei nustato privilegijas“, -
pažymėjo Konstitucinis Teismas.