Pats profesorius tvirtina, kad jis ignoruoja tą suirutę ir siūlo toliau užsiimti savo darbais.
Taip atsitiko todėl, kad vienas iš Demokratų partijos kandidatų į prezidento postą Barackas Obama paprašė jį tapti jo patarėju užsienio politikos klausimais. Per kelis mėnesius buvo neoficialių patarėjų, bet praėjusią savaitę jau oficialiai įsijungė į kampaniją ir Ajovos valstijoje kartu su B.Obama pristatė JAV kariuomenės išvedimo iš Irako planą.
To ir laukė Hillary Clinton, Baracko Obamos pagrindinė konkurentė Demokratų partijoje į oficialų partijos kandidato į prezidentus statusą. Žmonės iš jos rinkimų štabo iš karto žurnalistams priminė, kieno pusę palaikė Z.Brzezinskis kivirče dėl „Izraelio lobio“ vaidmens JAV politikoje.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas savo bloge citavo žinomo juristo ir publicisto iš Harvardo universiteto, Alano Dershovitzo žodžius (Clintonų šalininko), kuris visiems aiškino, kad B.Obama padarė „neatleistiną klaidą“ ir reikalauja, kad šis atsiribotų nuo Z.Brzezinskio. Jo kritikai pritaria keli JAV žydų veikėjai. „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas pastebi, kad jų nėra daug, bet amerikiečių žiniasklaida „pagauna“ net menkiausius neigiamus pasisakymus šia tema.
Prieš dvejus metus du žinomi politologai Johnas Mearsheimeris iš Čikagos universiteto bei Stepfenas Waltas iš Harvardo paskelbė savo straipsnį, kuriame sukritikavo vadinamojo „Izraelio lobio“ per didelį vaidmenį JAV užsienio politikoje (straipsnis jau kaip knyga buvo išleistas prieš tris savaites). Cituodami dešimties žydų kilmės arba stipriai proizraeliškų ekspertų, apžvalgininkų, diplomatų ar politikų žodžius, bandė įrodyti, kad per pastaruosius dešimt metų „Izraelio lobi“ JAV politikai turėjo per daug įtakos Artimuosiuose Rytuose. Ir priėjo išvados, kad tai nebuvo naudinga JAV, o tik Izraeliui.
Po straipsnio pasirodymo autoriai buvo stipriai sukritikuoti ir apkaltinti antisemitizmu bei užsienio politikos neišmanymu. Juos bent iš dalies ginančių balsų buvo nedaug. Vienas jų - Z.Brzezinskis, kuris savo praėjusių metų straipsnyje parašė, kad iš tikrųjų Izraelis turėjo daug naudos iš JAV pozicijos Artimuosiuose Rytuose, didesnės, nei bet kuri kita šalis. Vis dėlto jam svarbiau buvo tai, kad pagaliau atsirado žmonių, kurie bando išprovokuoti viešą diskusiją apie JAV užsienio politikos rezultatus Artimuosiuose Rytuose.
Z.Brzezinskis, labai gerbiamas ir žinomas užsienio politikos žinovas bei praktikas, turėjo tapti B.Obamos koziriu kovoje dėl nominacijos būti oficialiu kandidatu į prezidentus. Dabar, kai H.Clinton žmonės „prisiuvo“ jam antisemito etiketę, B.Obama turi visur aiškinti, kodėl taip pasielgė. Žinodami, kaip gausiai Demokratų partiją finansuoja JAV žydų bendruomenė, komentatoriai pabrėžia, kad tai buvo idealus šūvis. B.Obamos atstovė Jennifer Psaki puolimus pavadino „smear campaigne“. Iš tikrųjų atrodo, kad tai juodųjų viešųjų ryšių pavyzdys – tiesiai iš Kremliaus arsenalo.
Kol kas B.Obama neatsiribojo nuo Z.Brzezinskio bei paskelbė, kad ne tik atsiriboja nuo Walto ir Mearsheimero pasisakymų, bet ir smerkia juos. Ir dar citavo žydų kilmės JAV kongreso narių tvirtinimus, kad jis tikrai nėra antisemitas.
Dėl ko Z.Brzezinskis buvo B.Obamai taip reikalingas? Profesorius Z.Brzezinskis - vienas iš nedaugelio demokratų politinių autoritetų, kuris jau seniai drąsiai, nebijodamas prarasti savo autoriteto, smerkia karą Irake. Šiandien daugelis demokratų jį laiko „vieninteliu teisuoliu“, kuris iš karto suprato, kuo gali pasibaigti karas Irake. O B.Obama radikaliai siūlo išvesti kariuomenę iš Irako. Taigi toks tandemas būtų labai logiškas.
Atrodo, kad Clintonų šalininkų puolimai prieš Z.Brzezinskį turi dar ir asmeninių priežasčių. Mat profesorius niekada nebuvo Billo Clintono šalininkas ir nekart kritikavo jo politiką.