Ramygalos ateitis gali būti naikinama ir šakėmis, ir traktoriais

Atrodo, kad naujos savivaldybės Ramygaloje steigimas gali ne juokais sukiršinti būsimos savivaldybės gyventojus.

Netylant kalboms apie Ramygalos savivaldybės steigimą, ramygaliečiai laukia gyventojų apklausos ir tiki šviesia miestelio ateitimi.

Tuo tarpu kaimyninio Kėdainių rajono žmonės teigia, kad tokiai reformai priešinsis kiek įmanydami, o būsimą rajono centrą įvardijo iškalbingai ir ilgai nerinkdami žodžių – tuštuma.

„Į apklausą eisime visi, seni ir jauni, tačiau balsuosime prieš, nes jokių reformų mums nereikia“, – vos išgirdę, kokiu reikalu užsukome į kaimyninį rajoną, kalbėjo Truskavos ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Truskavoje sutikta 70-metė Petkūnų kaimo gyventoja Aldona Bučiūnienė „Panevėžio rytui“ teigė, kad Ramygaloje net jokio banko skyriaus nėra, o nuvažiavus į Kėdainius ir turgus, ir bankas, ir gydytojai vienoje vietoje.

Moteris puikiai prisimena tuos laikus, kai Truskava ir aplinkinės vietovės priklausė tuometei Ramygalos savivaldybei, tačiau grįžti atgal, pasak petkūniškės, nėra jokio reikalo.

Pagyvenusios moters negąsdina ir atstumai, nors Ramygala nuo Truskavos nutolusi tik 10 kilometrų, o Kėdainiai – gerokai toliau, apie 25.

„Nuvažiavę į Kėdainius ir apsiperkame, ir reikalus susitvarkome, o kas Ramygaloje – net ligoninės nėra, ir kuris gi daktaras važiuos ten dirbti“, – mūru už esamas teritorijos ribas stojo ir visai šalia Truskavos Pavermenyse gyvenanti Vilė.

Pasak pašnekovės, tuo metu, kai Kėdainiai buvo apmirę, gal kas ir būtų pasirašęs tokiai avantiūrai, tačiau šiuo metu Kėdainiai – gražus ir turtingas miestas, tad ir jokių pokyčių niekas nebenori.

„Aš pati dirbu Ramygaloje, tačiau visiškai nenoriu, kad jis taptų rajono centru“, – dar priduria pašnekovė.

Minėtuose Pavermenyse įsikūrusi ir Truskavos seniūnija, jai vadovauja seniūnas Vytautas Zakaryza.

1700 gyventojų turinčios seniūnijos vadovas teigia, kad dauguma Truskavos seniūnijos žmonių yra nusistatę prieš reformą, tačiau vienas kitas gal ir tiki tokios naujovės ateitimi.

„Reformatoriai akcentuoja, kad atsiras naujų darbo vietų, tačiau pas mus darbo ir taip netrūksta, tik norinčių dirbti nėra. Seniūnijoje yra keturios žemės ūkio bendrovės, netrūksta stiprių ūkininkų, kurie nuolat bėdoja, kad stinga normaliai dirbančių žmonių.

Mes patys viešiesiems darbams samdėme žmones per darbo biržą, tačiau vėliau už pravaikštas teko juos atleisti, gerai, kad galima įdarbinti moksleivius, o tai ir gatvių nebūtų kam šluoti“, – darbo rinkos peripetijas aiškino seniūnas.

Truskavos seniūnijos žmonės teigia, kad po seniūnijos teritoriją važinėja agitatoriai iš Ramygalos. Šiuo metu Kauno apskričiai teritoriškai priklausantiems žmonėms jie aiškina naujosios savivaldybės privalumus ir kviečia į bendrus susirinkimus.

„Agituoja ne kas kitas, o tie, kurie būsimoje savivaldybėje tikisi šiltų vietų“, – įsitikinę truskaviškiai.

Truskavos saviveiklininkai taip pat nenori jokių permainų, nes iki šiol negirdėjo, kad Ramygaloje būtų suorganizuotas koks rimtesnis koncertas ar šventė.

„Pas mus kas savaitę vyksta renginiai, su meno kolektyvais apkeliavome užsienio šalis, o apie Ramygalos šventes net negirdėjome, tai greičiausiai niekas ten ir nevyksta“, – savo gyvenimo privalumus dėstė truskaviškiai.

Dar kelios į pokalbį prie Truskavos seniūnijos įsitraukusios moterys abejojo, ar pavyks reformos sumanytojams šis planas, nes, jei reikės, tokiam sumanymui kaimiečiai priešinsis ir šakėmis, ir traktoriais.

„Vien pastatų ir žemių teisinė registracija kiek kainuos, o kiek dar kitokių nepatogumų“, – vienas per kitą vardijo Truskavos seniūnijos gyventojai.

„Nori būti savivaldybės centru, o net normalios parduotuvės neturi ir ko mes ten nematėme, o jų laisvoji ekonominė zona – šakėmis ant vandens užrašyta“, – vienas per kitą šūkavo truskaviškiai.

Žmonės aiškino, kad dabar jiems pasirinkimo laisvė, kas nori pabaigęs dešimt klasių važiuoja mokytis į Kėdainius, kam ten per toli – renkasi Ramygalą, o atokesnių kaimų vaikai suka net į Šėtą.

Kas turi reikalų, važiuoja į Kėdainius, o kam reikia į Ramygalą – nuvažiuoja ir ten.

Ne mažiau artėjančios apklausos laukia ir Ramygalos miestelio žmonės, tik jų nuomonė nuo kėdainiškių kardinaliai skiriasi.

Ramygaliečiai mūru stoja už numatomus pakeitimus, tačiau kartu supranta, kad miestelyje nėra nei ligoninės, nei banko skyriaus, be kurių tiesiog neįsivaizduojamas savivaldybės funkcionavimas.

Vienoje maisto prekių parduotuvėje Ramygaloje dirbanti Stefanija Marozienė įsitikinusi, kad Ramygaloje įkūrus savivaldybę atsirastų daugiau darbo vietų ir vietos gyventojams nebereikėtų važinėti į Panevėžį.

„Norėtųsi, kad žmonėms būtų geriau, o kaip ten bus, ateitis parodys“, – sakė pašnekovė.

Šių metų sausio mėnesį Ramygaloje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 1703 žmonės, 1984 metais – gerokai daugiau – 2200 gyventojų.

„Kasmet seniūnijoje miršta apie 70 žmonių, o gimsta tik 30, tai natūralu, kad žmonių mažėja“, – „Panevėžio rytui“ sakė Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.

Ir patys ramygaliečiai neslepia, kad nemažai žmonių išvyko dirbti į užsienį, kai kurie net šeimomis ten įsikūrė.

„Ilgainiui Ramygaloje liks tik pensininkai, tačiau reforma dar gali pakeisti miestelio gyvenimą“, – permainų būtinumu įsitikinę ramygaliečiai.

Prieš kelerius metus Ramygaloje buvo galima suskaičiuoti 28 prekybos taškus ir visiems vietos po saule užteko, o šiuo metu veikia tik keturios parduotuvės, kavinė ir alaus baras.

„Bankrutavo“, – paklausti, kur iš rinkos dingo likusieji prekybininkai, teigia miestelio žmonės.

Prieš kelerius metus dėl menkos bankinių paslaugų paklausos pasitraukė ir tuometis „Nord LB“ banko skyrius, šiuo metu veikia tik Kredito unija.

„Gerai, kai nereikia niekur važiuoti, tačiau nuvažiavęs į Panevėžį ir parduotuves aplankai, ir turguje apsiperki, tai nebeaišku, kaip čia ir geriau“, – svarstė Ramygalos senbuvė Anelė Ilekienė.

Ji puikiai prisimena laikmetį, kai Ramygalos savivaldybė klestėjo, o miestelis buvo visiškai kitoks nei dabar.

Pasak moters, Ramygalos ligoninėje ir vaikų skyrius buvo, ir gimdykla su dešimčia lovų, ir traumatologijos skyrius, kuriame buvo atliekamos operacijos.

„Dėl apendicito ar trūkio niekas į Panevėžį nevažiuodavo, sutvarkydavo vietoje“, – sako kelerius metus tuometėje gimdykloje dirbusi moteris.

Ramygalietis Petras Maldeikis taip pat norėtų, kad miestelyje būtų galima ir žemės reikalus susitvarkyti, ir pensiją gauti.

„Dabar esu priverstas kas mėnesį į miestą važiuoti, nes pensija pervedama į banką. Tačiau kai nuvažiuoji, ir kitų reikalų atsiranda, nes Ramygaloje nėra nei batų, nei televizorių taisyklos, žodžiu, trūksta paslaugų“, – mano pagyvenęs vyriškis.

Šiokią dieną Ramygalos turgelyje pardavėjus galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, o pirkėjų ir tiek nesimatė.

Pora moterų prekiavo savo valdose užaugintomis gėlėmis, dar tiek pat – konditerijos gaminiais ir trikotažu, o likusios – dėvėtais rūbais.

Tačiau didele apyvarta niekas nebuvo linkęs girtis.

Nors gandai apie būsimą apklausą sklando jau nuo vasaros, ramygaliečiai niekaip nesulaukia, kada bus paskelbta tikroji apklausos data, nes bijo pražiopsoti balsavimą.

„Tos datos specialiai niekas neskelbia, nes dabartinė seniūnijos valdžia šiltai įsitaisiusi ir nenori jokių permainų. Jiems palanku, kad žmonės tos datos ir nežinotų, tuomet niekas ir nesikeistų“, – išgirdusi pokalbį apie reformas parduotuvėje įsiterpia viena pirkėja.

Tačiau Ramygalos seniūnas teigia jokių paslapčių nelaikąs, nes apklausą organizuoja Vidaus reikalų ministerija – ji ir nustatys datą.

„Mūsų buvo klausta, ką siūlome į komisijos sudėtį, tad išsiuntėme ir seniūnijos, ir gyventojų atstovų kandidatūras, tuo kol kas viskas ir baigėsi, daugiau jokios informacijos neturime“, – sakė V.Chirv.

Nei Ramygalos seniūno, nei Panevėžio rajono valdžios nereikėtų kaltinti datos ar kokios kitos su Ramygalos savivaldybės įkūrimu siejamos informacijos slėpimu.

Tikslios datos negali pasakyti net reformos vykdytojai – Vidaus reikalų ministerijos specialistai.

„Buvo planuota gyventojų nuomonės dėl Ramygalos savivaldybės klausti spalio pabaigoje, tačiau dabar tikslios datos niekas nežino, ji kol kas nėra numatyta, nes nutarta labiau pasigilinti į šio reikalo koncepciją“, – mūsų dienraščiui sakė Vidaus reikalų ministerijos viceministras Regimantas Čiupaila.

Jis akcentavo, kad bet kokiu atveju gyventojams visa informacija apie apklausas bus suteikta likus 20 dienų iki apklausos datos.

Vidaus reikalų ministerija dėl naujų savivaldybių steigimo jau surengė 5 apklausas, planuojama surengti dar 4.

„Apklausos Pabradėje ir Ariogaloje buvo sąlyginai sėkmingos, o Kuršėnuose, Kybartuose ir Jiezne sąlyginai nesėkmingos, nes nuomonę išreiškė labai mažai žmonių. Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad kai kurios apklausos vyko birželio mėnesį, kai žmonės pradėjo atostogauti ir balsuoti atėjo labai mažai gyventojų.

Būsimoms apklausoms stengsimės parinkti palankesnį laiką, kai bus pabaigti žemės ūkio darbai ir kaimo žmonės turės daugiau laisvo laiko“, – sakė R.Čiupaila.