25 metų Agnė Zamblauskienė studijuoja medicinos seserų mokykloje Kopenhagoje. Danijoje - šios profesijos darbuotojų stygius, todėl baigus mokslus Agnei darbas šioje šalyje garantuotas. Jauna moteris gyvena Kopenhagoje kartu su rugpjūtį gimusia dukrele Gabriele. Su jomis kol kas gyvena ir 28 metų Agnės vyras ir mažylės tėvas Vaidas, kuris bus priverstas palikti šeimą, nes Danijos migracijos tarnybos skyrius nusprendė neišduoti Vaidui leidimo gyventi Danijoje.
Motyvuojama tuo, kad Vaidas negauna pajamų, o žmonos studentės stipendijos neužteks visai šeimai išgyventi Danijoje Migracijos tarnyba ignoruoja faktą, jog V.Zamblauskas turi darbo kontraktą su Danijos įmone visai darbo dienai, nes kitas Migracijos tarnybos skyrius (Udlændingenstyrelsen), aptarnaujantis visų šalių piliečius ir išduodantis darbo leidimus, nesuteikia jam leidimo dirbti, nors pagal Danijos įstatymus turėtų tai padaryti per 4-6 savaites.
Vyras nuo šių metų balandžio atvyko gyventi pas kūdikio besilaukiančią žmoną. Šeima beveik šešis mėnesius laukė tarnybos sprendimo, kol rugsėjį buvo pranešta, jog jis negavo leidimo gyventi Danijoje ir todėl neturi teisės čia gyventi. Iki šiol V. Zamblauskas negavo atsakymo, kodėl, turėdamas trisdešimties valandų per savaitę darbo kontraktą (būtent tiek valandų turi būti kontrakte, norint gauti darbo leidimą Danijoje ne studentui), negauna leidimo dirbti.
Po kurio laiko Migracijos tarnyba (Udlændingenstyrelsen) jam pranešė, jog jo dokumentai ”pasimetė”, todėl reikės viską pradėti tvarkyti iš pradžių. Pradingę dokumentai šioje įstaigoje yra kasdienybė. Tai tenka patirti dažnam užsieniečiui. Su tuo susidūrę žmonės teigia, jog tai yra sąmoningas laiko vilkinimas ir trukdymas įsidarbinti bei apsigyventi šalyje. Beveik kiekvieną dieną ši tarnyba minima Danijos televizijoje dėl vis naujų nesusipratimų.
Toks migracijos tarnybos sprendimas nesuteikti darbo ir gyvenimo leidimo logiškai sunkiai suvokiamas, nes šiuo metu Danija moka Agnei piniginę priemoką kaip vienišai motinai, tačiau šalis neduoda darbo leidimo jos vyrui, kuris pasiruošęs dirbti ir išlaikyti šeimą.
”Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš pagrindinių piliečių teisių, numatytų Europos Bendrijos sutartimi. Ji suteikia dirbantiesiems, studentams, pensininkams bei apskritai visiems ES piliečiams teisę laisvai keliauti, mokytis bei gyventi bet kurioje ES valstybėje narėje.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2004/38/EB dėl ES šalių piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, papildančią galiojančius teisės aktus dėl laisvo asmenų judėjimo ir pagerinančią piliečių mobilumą ES..
Iki 2006 m. balandžio 30 dienos valstybės narės (taip pat ir Danija) privalėjo priimti direktyvą atitinkančius įstatymus.
Problema dėl dukros pavardės
Gimus dukrai, Zamblauskų šeima patyrė ir komiškų netikėtumų. Registruojant dukros gimimą, jiems buvo atsiųsta pažyma, kurioje nebuvo įrašyta mergaitės pavardė. Agnei pasiteiravus, kodėl, pažymą ruošusi darbuotoja paaiškino, jog ji nežinanti, kaip yra sudaromos vaikų pavardės musulmoniškoje Lietuvoje, todėl ir neįrašė nieko.
Ji gerokai nustebo išgirdusi, jog Lietuva yra krikščioniška šalis.
Po prašymo ištaisyti šią klaidą, atsakinga įstaiga atsiuntė naują pažymą, kurioje buvo įrašyta vyriška pavardė Gabrielė Zamblauskas, nors šeima pageidavo Gabrielės Zamblauskaitės pavardės.
Žygis į Lietuvos ambasadą
Nors dar tik rugsėjo pabaiga, šeima ne juokais susirūpinusi, jog dėl nesutvarkytų vaiko dokumentų negalės grįžti Kalėdoms į Lietuvą, kreipėsi pagalbos į Lietuvos ambasadą. Vietoje 4-6 savaičių priversti laukti 6 mėnesius atsakymo iš migracijos tarnybos, žmonės nuogąstavo, jog ir pavardės tvarkymas užsitęs.
Konsulas Antanas Baltušis lrytas.lt teigė kreipęsis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir jau gavęs jų pažymą apie lietuviškų pavardžių darybą, kurią išsiųsiąs į Danijos Teisingumo ministerijos Šeimos departamentą.
Tačiau Agnė sakė pasigedusi iš ambasados darbuotojo geranoriškumo, susidūrusi su arogantišku tonu ir tokiomis frazėmis kaip: ”Aš neatsakingas už tavo santuoką. Ne tu pirma pagimdei vaiką. Jeigu jums Danijoje nepatinka, palikite šalį.”
Moters žodžius patvirtino Remigijus Juodviršis bei dar vienas šeimos draugas Tomas Abdurajimovas, kartu su moterimi vykę į ambasadą. R.Juodviršis puikiai žino aprašytąjį šeimos atvejį, nes kartu su Agne, dar besilaukiančia kūdikio, dalyvavo visuose pokalbiuose migracijos tarnyboje.
Šis danų kalbą mokantis vyras dažnai padeda lietuviams, kurie su tokiomis problemomis susiduria pirmą kartą ir pasimeta danų biurokratijos labirintuose. Anot R. Juodviršio, jis važiavo į ambasadą su Agne, nes tikėjosi aptarti su konsulu ne tik Agnės dukros pavardės problemą, bet ir jos šeimos susijungimo trukdymą.
Anot jo, ką tik pagimdžiusi moteris yra pavargusi nuo Danijos biurokratijos, išsekusi ir puolusi į paniką dėl galimo priverstinio šeimos išskyrimo, todėl normalu, jog tokioje būsenoje jai kažkas padeda. Tačiau visi jie teigia, jog konsulas tam užkirto kelią, nes nepanoro, jog R. Juodviršis dalyvautų pokalbyje.
Likusi viena sutrikusi A. Zamblauskienė įpykusiam konsului nedrįso išdėstyti šios problemos, todėl kalbėjosi su juo tik dėl neteisingai įrašytos dukros pavardės.
R.Juodviršis teigė pasigendantis iš ambasados aktyvesnės pagalbos žmonėms, susiduriantiems su panašiomis problemomis kaip Agnės šeima, konkretaus darbo dėl akivaizdžiai pažeidinėjamų Lietuvos piliečių teisių. Vyro nuomone, konsulas neturėtų bendrauti su žmonėmis arogantišku tonu.
Vyras viliasi, jog ateityje ambasada taps lietuvių antraisiais namais, o ne „pamote“, kaip yra dabar.