„Mes negali imtis tokios atsakomybės", - sakė G.Kirkilas, kartu
pareikšdamas, jog jis svarstysiąs atsistatydinimo galimybę.
„Tokių įsipareigojimų įvykdyti neįmanoma, nes tai sužlugdys šalies
biudžetą ir finansus", - premjeras sakė žurnalistams.
Be to, Seimo sprendimas, pasak G.Kirkilo, padidintų infliaciją.
Premjeras tokį parlamentarų žingsnį pavadino „pasirengimu rinkimams" ir
šį sprendimą artimiausiu metu žada aptarti su šalies vadovu Valdu Adamkumi.
Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė liberalo Gintaro
Šileikio pasiūlytai Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo
pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pataisai, kuri numato grąžinti neišmokėtą
pensijos dalį pensininkams dirbusiems ne tik 2001-2002 metais, bet ir nuo
1995 metų.
Galutinį sprendimą dėl pensijų mokėjimo dirbusiems pensininkams Seimas
priims balsuodamas už visą įstatymą, kurio pradinis variantas numatė, kad
nesumokėta pensijos dalis bus kompensuota tik 2001-2002 metais dirbusiems
pensininkams. Jiems nesumokėta pensijos dalis - iš viso apie 200 mln. litų-
turėtų būti grąžinta iki 2008-ųjų kovo.
Pagrasinęs atsistatydinti, jei Seimas
galutinai pritars Pensijų įstatymo pataisoms, grasinančioms išbalansuoti
biudžetą, premjeras Gediminas Kirkilas prakalbo apie naujos daugumos,
nukreiptos prieš jo vadovaujamą mažumos koaliciją, formavimąsi.
„Aš manau, kad tikrai Vyriausybė nesutiks veikti tokiomis sąlygomis, kaip
dabar, kai Seimas kone kiekvieną posėdį priima tokius sprendimus, kurie
visiškai išbalansuoja valstybės finansus. (...) Bet čia, Seime, nelabai kas
ir klauso tų pasisakymų. Yra tiesiog susiformavusi ar besiformuojanti
naujoji dauguma, kuri priima sprendimus net negalvodama, kad galbūt reikės
juos vykdyti", - per Vyriausybės valandą Seime priekaištavo premjeras.
Žurnalistų paklaustas, ką turėjo galvoje kalbėdamas apie
„besiformuojančią daugumą", G.Kirkilas teigė tokias išvadas darantis
matydamas, kas balsuoja už jo kritikuojamus sprendimus.
„Aš matau, kas balsuoja už tuos populistinius sprendimus. Balsuoja
konservatoriai, Darbo partija, liberaldemokratai - visą laiką tie patys", -
sakė G.Kirkilas.
Tuo tarpu praėjusią savaitę trys opozicijai priklausančios politinės
jėgos - Tėvynės sąjunga, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis tarėsi palaikyti
viena kitą Seime balsuojant dėl svarbių įstatymų.
„Darbiečiai" ir liberaldemokratai vienoje pusėje, o konservatoriai -
kitoje anksčiau sudarė kategoriškų oponentų vieni kitiems įspūdį, kuris ėmė
nykti prieš metus per vadinamąjį VSD skandalą.
Premjero kantrybės taurę ir grasinimus atsistatydinti sukėlė parlamentarų
sprendimas po svarstymo pritarti liberalo Gintaro Šileikio pasiūlytai
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies
išmokėjimo įstatymo pataisai, kuri numato per trejus metus grąžinti
neišmokėtą pensijos dalį pensininkams dirbusiems nuo 1995 metų.
Galutinį sprendimą dėl pensijų mokėjimo dirbusiems pensininkams Seimas
priims balsuodamas už visą įstatymą. Norint įgyvendinti šį įstatymą, reikėtų
rasti valstybės biudžete papildomus daugiau nei pusę milijardo litų.
Premjeras iškart po balsavimo pareiškė, jog šis sprendimas išbalansuos
biudžetą ir Vyriausybė negali prisiimti atsakomybės už valstybės finansų
sužlugdymą.
Valdančiąją mažumos koaliciją socialdemokratai yra suformavę kartu su
valstiečiais liaudininkais, liberalcentristais ir Pilietinės demokratijos
partija.
Vyriausybės veiklą daugiau nei metus rėmė opozicinė Tėvynės sąjunga,
tačiau rugsėjo 8-ąją nutraukė paramą, motyvuodama augančiu korupcijos lygiu
ir esą nesprendžiamomis Valstybės saugumo departamento (VSD) problemomis.
Tuo tarpu kai kurie politologai ir politikai paramos nutraukimą vadina
fiktyviu bei skirtu išsaugoti partijos politinį veidą prieš 2008-ųjų rudens
parlamento rinkimus. Anot jų, konservatoriai nesieks žlugdyti G.Kirkilo
Vyriausybės, nes chaosas politinėje arenoje jiems patiems nebūtų naudingas