Prognozuojama, kad 2050 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus.
Didžiausia pagyvenusių gyventojų dalis buvo Italijoje (26 proc.) ir Vokietijoje (25 proc.), mažiausia – Airijoje (15 proc.) ir Slovakijoje (16 proc.).
2007 m. pradžioje Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras buvo 60 metų ir vyresnis. Trys ketvirtadaliai šio amžiaus vyrų buvo vedę, 12 proc. – našliai, atitinkamai moterų daugiau nei trečdalis – ištekėjusios, 43 proc. – našlės.
Pagyvenę žmonės sudaro apie penktadalį miesto ir ketvirtadalį kaimo gyventojų. Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Pačios „seniausios“ yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur pagyvenę gyventojai sudaro 27–30 proc.
2006 m. pagyvenusių žmonių namų ūkių mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 652 Lt. Socialinės išmokos, t. y., pensijos ir pašalpos, sudarė 68 proc. jų pajamų. Pagrindinis pajamų šaltinis – socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis 2007 m. pradžioje buvo 508 Lt.
Pajamas, mažesnes nei skurdo rizikos riba, gavo 17 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų. Pagyvenę žmonės per mėnesį vidutiniškai išleidžia 591 Lt, beveik pusę išlaidų jie skyrė maistui.
2006 m. dirbo beveik pusė 55–64 metų amžiaus gyventojų. Tai vienas aukščiausių rodiklių ES. Daugiausia pagyvenusių gyventojų dirbo paslaugų srityje, po to pramonėje ir statyboje, žemės ūkyje, taip pat užsiėmė medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste.
2007 m. pradžioje internetu naudojosi 3,7 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų – maždaug kas 27-tas. Tuo metu ES internetu naudojosi kas septintas aštuntas gyventojas.