Pakaunės Vandžiogalos miestelyje esančioje 69 metų Stanislavos Morkevičienės sodyboje praėjusią savaitę apsilankę „Nuaro“ gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atstovai nustėro iš siaubo, išvydę perkarusius iš bado, ligų kamuojamus aštuonis šunis ir dvi kates.
Savo pačių išmatose ir šlapime skęstantys gyvūnai buvo leisgyviai.
„Yra akivaizdžių požymių, jog kai kurie aptvaruose uždaryti šunys iš bado net graužė sau letenas. Baisu. Šokas. Nėra žodžių“, – kalbėjo „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė.
Išgyveno tik vienas šuo
Gyvūnai, sprendžiant iš jų išvaizdos, buvo nešerti maždaug mėnesį ar dar ilgiau. Akys iššokusios, kūnai – vieni kaulai ir oda, kailiai nusėti blusų. Jie nepajėgė net pasikelti.
Alkio kamuojami šunys ir katės nusilpo, nebepajėgė kovoti su juos užklupusiomis ligomis. Keturkojų būklė buvo tokia bloga, kad veterinarijos specialistai buvo priversti juos užmigdyti.
Išgyveno tik vienas balto plauko šunelis mišrūnas, šiuo metu laikomas „Nuaro“ gyvūnų prieglaudoje Karmėlavoje.
„Gyvūnai buvo tokie išbadėję, kad keli puolė prie batono gabalėlio ir, rodės, sudraskys maišelį, kuriame jis buvo“, – prisiminė kartu su kolegomis nukamuotus keturkojus išvežusi „Nuaro“ prieglaudos darbuotoja Ramunė Stakenytė.
Sunkiai serganti šunų ir kačių savininkė S.Morkevičienė šių metų rugpjūčio pabaigoje buvo išvežta į Kauno apskrities ligoninę. Netrukus į patalą atgulė pensininkės sutuoktinis Modestas Morkevičius. Į namus Vandžiogaloje jis taip ir nesugrįžo – mirė gydymo įstaigoje, pakirstas ligos.
Keturkojus buvo paprašyta prižiūrėti vietinio asocialaus vyriškio, tačiau jam rūpėjo svaigalai.
„Mus pasiekė informacija, kad M.Morkevičius taip pat mėgo išlenkti taurelę. Esą žmoną išvežus į ligoninę jis ėmė vestis į namus visokio plauko perėjūnus“, – pasakojo Vandžiogalos seniūnijos socialinė darbuotoja Jolanta Bukauskienė.
Seniūnijos darbuotojai praėjusią savaitę, gavę vietos gyventojų pranešimų apie neprižiūrimus gyvūnus, išvietė „Nuarą“.
Keturkojus pražudė abejingumas
S.Morkevičienės „Laikinajai sostinei“ rasti nepavyko. Moteris šiuo metu jau yra išvykusi iš Kauno apskrities ligoninės, tačiau į Vandžiogalą nesugrįžo.
Dienraščio žiniomis, pasiligojusi pensininkė persikėlė į Kėdainius, kur yra įsikūrusi jos dukterėčia. Vandžiogalos seniūno Petro Balčiūno žiniomis, kol sodyboje buvo S.Morkevičienė, gyvūnai buvo pašerti, jokių nusiskundimų dėl žiauraus elgesio jų atžvilgiu nesulaukta. Keturkojų būklė ėmė blogėti, kai moteris buvo paguldyta į gydymo įstaigą.
„Negi S.Morkevičienės kaimynai, matydami, kaip kankinasi vieni likę šunys ir katės, negalėjo anksčiau kreiptis į atsakingas tarnybas?
Gal ir pati šeimininkė galėjo per medikus ar kitus pažįstamus perduoti pagalbos prašymą gyvūnų globos organizacijoms, valdžios institucijoms? Jei tai buvo padaryta, kodėl niekas nieko ilgą laiką nesiėmė?“, – piktinosi „Nuaro“ vadovė J.Gustaitienė.