„Grėsmė, kurią kelia cheminių ginklų kapavietės Baltijos jūroje dėl savo
kenksmingo poveikio aplinkai, turėtų būti suvokiama kaip iššūkis visai
tarptautinei bendruomenei“, - sakė Lietuvos ministras, kalbėjęs JT
susitikime Cheminio ginklo konvencijos 10-ųjų metinių proga.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos
jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios
kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos.
Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo
maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms
medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė ekologinė
katastrofa. Nuogąstavimus sustiprino Rusijos ir Vokietijos projektas tiesti
dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Lietuvos aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro duomenimis, viena iš
kapaviečių yra už 70 jūrmylių (129 km) į vakarus nuo Lietuvos krantų. Šioje
vietoje, į pietryčius nuo Gotlando salos, Sovietų Sąjungos karinės pajėgos
už borto iš baržų išmetė apie 2000 tonų svorio (1000 tonų aktyvios
medžiagos) cheminio ginklo. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo
išmėtyti 1200 kvadratinių kilometrų plote, iš kurio mažiau kaip dešimtadalis
priklauso Lietuvos ekonominei zonai. Šis sąvartyno plotas gali būti dar
labiau išplitęs, kadangi dėžės ir konteineriai buvo skandinami laivams
plaukiant arba jiems dreifuojant.