Pasidairius Alvido 2 ha įvairiaspalvėje jurginų plantacijoje pamatysi netikėčiausios išvaizdos šių nuo seno lietuvių kaimo darželiuose mėgiamų gėlių: jų aukštis gali būti nuo 2 m iki vos 15 cm, žiedų skersmuo – nuo mažiausio, vos 4 cm iki didžiausio – 40 cm. Spalvų gama – nuo baltų iki tamsiai raudonų, purpurinių, net su melsvu atspalviu.
Žiedų, žiedlapių formos taip pat labai įvairios: ploni, stori, raityti, karpyti, adatiniai, „trijų aukštų“ ir t.t. Tokia šių gėlių įvairovė, pasak augintojo, gali patenkinti bet kokio žmogaus skonį.
Dabar selekcininkai yra išvedę daug jurginų veislių, kurios tinka apželdinimui (žemi), skynimui (stori tvirti kotai, ilgai – bent savaitę - laikosi pamerkti vazoje). Tačiau patiems neauginant tokių veislių savo sodybose įmantresnių jurginų žiedų gėlių parduotuvėse rasti vargu ar pavyks. Pasak A.Lukoševičiaus, prekybininkai paprastai pardavinėja tik tokias skintas gėles, kurios kelia mažiausiai papildomų rūpesčių. Be to, jurginai - sezoninė gėlė, taigi ir jų tiekimas būtų sezoninis, o prekybininkams labiausiai parankios visus metus žydinčios – rožės ir pan. Todėl pirkėjai daugelio sezoninių, bet gražių gėlių parduotuvėse ir nemato.
Gėlininkas A.Lukoševičius savo ūkyje jurginus, kaip ir tulpes, kardelius bei kai kurias kitas gėles, augina visai ne dėl žiedų - jis daugina ir realizuoja gumbus, kitą sodinamąją medžiagą. Viskas išgabenama į užsienį, kur rinkoje, kaip ir mūsų šalyje, tenka konkuruoti su olandais. Vis dėlto net ir tokioje nuožmioje konkurencijoje lietuvis nesijaučia pralaimėtojas. „Turėdamas tokį platų veislių asortimentą esu nužengęs toli. Jei pirkėjai sodmenis perka iš manęs, o ne iš olandų, reikia manyti, kad augalai tikrai geri“, - sako A. Lukoševičius. Šiemet 2 ha lauke jis skaičiuoja užauginsiąs apie 120 tūkst. vnt. jurginų šakniagumbių. Jie kasami po šalnų. Tokį didelį kiekį nukasti – sunkus ir ilgai trunkantis darbas. O patikimų darbo rankų kaime itin trūksta. Todėl gėlininkas labiausiai nelaukia ankstyvų šalčių, mat baiminasi, kad dalis sodmenų neliktų užšalusioje žemėje.
Ne visoms gėlėms praėjusi vasara buvo palanki. Lomelėse dėl liūčių užsistovėjęs vanduo pakenkė jurginų šaknims ir kai kurie išmirko. Tačiau jurginai nelaikomi itin lepiais augalais, o gerai juos prižiūrint ir žinant, kada ir ko šioms gėlėms reikia, galima visą rudenį gėrėtis nuostabiu jų grožiu. A. Lukoševičius visų verslo subtilybių, kaip užauginti gerą jurginų sodinamąją medžiagą, neatskleidžia, bet kai kurių vertingų patarimų gėlių mėgėjams negaili.
Auginantieji jurginus žino, kad būna labai sunku išlaikyti jų šakniagumbius per žiemą. „Iškasę kerą, jį nuplauname, gerai išdžioviname, paskui padalijame į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų po stiebo dalį. Galiausiai šakniagumbiai trumpam pamerkiami į išlydytą, bet ne per karštą parafiną“, - pasakoja A. Lukoševičius.
Taip paruošti jurginai labai gerai išsilaiko per visą žiemą iki pavasario, neserga, nesuvysta. Šakniagumbiai laikomi panašiai tokiomis pat sąlygomis kaip ir bulvės: vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje (rūsyje), kur gali būti ne daugiau nei 10 °C šilumos.
Pavasarį, likus mėnesiui iki sodinimo, jurginai išnešami į šviesią, šiltą patalpą.
Kai augalai išleidžia maždaug 1-2 cm daigus, galima sodinti į žemę. Paprastai tada būna gegužės vidurys.
Greičiau pasidauginti naujos veislės jurginų galima ir iš ūglių. Kaip pataria A. Lukoševičius, tokiu atveju jau sausio mėn. šiltnamyje šakniagumbiai sodinami į žemę. Vasario mėn. išleisti daigai nukerpami ir sodinami į vazonėlius. Paprastai ūglys turi turėti po vieną ar du lapelius. Jei ūgliai ilgi, juos galima padalyti į kelias dalis. Taip galima pasiruošti gana daug sodinamosios medžiagos. Norint, kad ūgliai gerai įsišaknytų, svarbu išlaikyti ne žemesnę nei 17 °C šilumą, augalų neperdžiovinti. Įsitvirtinusius daigelius atšilus orams galima sodinti į lauką. Iki rudens užaugs normalūs žydintys jurginų kerai.
Jurginai imlūs trąšoms. Norint, kad gausiai žydėtų, jų reikia nepagailėti. Pasak A. Lukoševičiaus, šiems augalams nekenkia ir labai tinka organinės trąšos. Renkantis mineralines trąšas reikia žiūrėti jų sudėtį, nes dėl netinkamo maisto medžiagų santykio gali užaugti aukšti kerai, bet nebūti žiedų arba kerai gausiai žydės, bet nesusiformuos normalūs šakniagumbiai ir pan.