Tačiau ne visi pretenduojantieji į ES paramą žino, kad prieš teikiant paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) būtina atnaujinti duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) registruose.
NMA, kaip tai darė ir iki šiol, paraiškose pateiktus duomenis vertins vadovaudamasi ŽŪIKVC registrų duomenimis. Pareiškėjo pateiktiems ir registruose užfiksuotiems duomenims nesutapus, gali būti taikomos sankcijos arba paraiška apskritai atmesta.
Duomenų tikslumą pareiškėjai privalės patvirtinti parašu
Vertinant pateiktas paraiškas NMA duomenis tikrins tiesiogiai su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru. Atsižvelgiant į 2004 – 2006 metų administravimo patirtį, kuomet dalį paraiškų NMA teko pervertinti būtent dėl to, jog pareiškėjai nesuskubdavo laiku atnaujinti registruose esančių duomenų, nuo šių metų bus įvestas papildomas reikalavimas: teikdami paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones visi pareiškėjai savo parašu privalo patvirtinti, kad visi duomenys yra atnaujinti ir tikslūs.
NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojos Erikos Viltrakienės teigimu, problemos, susijusios su neatnaujintais duomenimis ir paraiškų pervertinimu, buvo itin aktualios administruojant pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemones ,,Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ ir ,,Standartų laikymasis“ pateiktas paraiškas.
„Nemaža dalis pareiškėjų, gavę informaciją, kad jų paraiška atmetama, nes neatitinka su ūkio dydžiu, turimų gyvulių skaičiumi ar pan. susijusių tinkamumo kriterijų, puolė tikslinti savo informaciją ŽŪIKVC ir jau su patikslintomis ŽŪIKVC pažymomis kreipėsi su prašymais pervertinti jų paraiškas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad ŽŪIKVC pareiškėjui paprašius duomenis keičia tik esant motyvuotam pagrindui, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojui patvirtinus, kad tam tikrą dieną tikrai buvo užfiksuotas gyvulio kritimas arba skerdimas“, - pasakoja E. Viltrakienė.
Gudrauti nėra tikslo
Netikslumų įvėlusiems pareiškėjams jau buvo taikytos įvairios sankcijos. Jos priklausė nuo Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės, pagal kurią buvo pateikta paraiška. Jei paraiška buvo pateikta, pavyzdžiui, pagal priemonę ,,Standartų laikymasis“, pagal kurią duomenys reikalingi paramos sumai apskaičiuoti, nustačius neatitikimą parama buvo mažinama 20 proc. Jei tai buvo susiję su tinkamumo kriterijumi, kaip, tarkime, priemonėse ,,Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ arba ,,Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, nustačius neatitikimą paraiška būdavo atmetama ir parama neteikiama visiškai.
NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojos nuomone, paraiškų teikėjams nėra motyvų gudrauti paraiškoje ES paramai gauti nurodant skirtingus duomenis nei užfiksuoti ŽŪIKVC registruose, kadangi visos paraiškos tikrinamos su ŽŪIKVC registrais, atsižvelgiant į duomenis. O nustačius neatitikimus, taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos.
Kaip praktiškai NMA tikrins Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pareiškėjų pateiktus duomenis? Pasak E. Viltrakienės, ŽŪIKVC teiks duomenis NMA pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir tai vyks pasitelkiant informacines sistemas. Pildant vertinimo klausimynus, klausimai, susiję su registrais, bus užpildomi automatiškai. Vertintojas, priimdamas sprendimą dėl paramos suteikimo, atsižvelgs į klausimyne pateiktą informaciją.
Būtina atnaujinti duomenis
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktoriaus pavaduotojas Evaldas Zigmas Čijauskas sako, kad ūkininkams, atnaujinusiems duomenis ŽŪIKVC esančiuose registruose, patiems bus ramiau laukiant teigiamo atsakymo dėl ES paramos skyrimo. „Ūkininkams, atnaujinusiems duomenis, bus ramiau dėl paramos, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra paraiškose pateiktus duomenis sutikrins su mūsų centre esančių registrų duomenimis. Jei pateiktose paraiškose duomenys sutaps su mūsų registruose esančiais duomenimis, nekils jokių problemų. Juk gali būti, kad, tarkim, veterinaras neįregistravo jūsų turimos dar vienos karvės. Turite 15 gyvulių, o mūsų registre rodo, kad jų 14. Štai ir tektų įrodinėti, iš kur ta 15 karvė. Lygiai tas pats su ūkio valdomis. Būtina juos sutikrinti iki pateikiant paraiškas NMA“, - neabejoja E. Z. Čijauskas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktoriaus pavaduotojas įspėja, kad visi žemės ūkio veiklos subjektai, pretenduojantys į ES paramą, privalo savo žemės ūkio valdas ne tik įregistruoti Valdų registre, bet ir patikslinti čia užfiksuotus duomenis prieš pateikdami paraišką NMA.
Visi valstybiniai registrai yra patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kitų paramos rūšių administravimą bei kontrolę užtikrina Valdų registras. Nustatyta, kad Valdų registras turi būti atnaujinamas vieną kartą per metus, o jei duomenys pasikeitė, juos reikia atnaujinti per 7 d. nuo pasikeitimo.
„Pats optimaliausias metas patikslinti Valdų registro duomenis neabejotinai yra tuomet, kai žmogus nusprendžia pateikti paraišką NMA. Visi piliečiai turi teisę prieiti prie savo duomenų, esančių registruose, ir juos patikrinti.
Reikia žinoti, kad duomenis į registrą suveda ne ŽŪIKVC ir ne patys žemdirbiai. Gyvulių registro duomenis suveda Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, Valdų registro – seniūnijų darbuotojai. Tad rastis žmogaus padarytai klaidai tikimybė, be abejo, išlieka. Bet pilietis gali pats pasitikrinti, ar reali situacija, kurią jis nurodo paraiškoje ES paramai gauti, t. y., laikomų gyvulių skaičius, valdomos žemės plotas, partnerystės sutartis ir kiti dalykai atitinka registrų duomenis“, - aiškina E. Z. Čijauskas.
Už duomenų tikslumą atsakingas savininkas
„Nė vienas žemdirbys neturėtų baimintis pats naudotis ŽŪIKVC kompiuterine duomenų baze. Jei žmogus neturi prieigos iki mūsų registrų, tegu kreipiasi į mus ir mes suteiksime slaptažodį. Tuomet visus savo duomenis jis galės pasitikrinti netgi neišeidamas iš namų, jei tik turi kompiuterį“, - neabejoja E. Z. Čijauskas.
Pasak pašnekovo, nemaža dalis žmonių ir dabar stengiasi, kad registrų duomenys būtų tikslūs. ŽŪIKVC per metus gauna apie 30 - 40 tūkst. raštų. Juose prašoma papildyti, pataisyti Valdų ar Gyvulių registrus. „Reikia įsidėmėti, kad už duomenų teisingumą atsakingas tik pats savininkas“, - teigia E. Z. Čijauskas.
Anot jo, visi asmenys, pretenduojantys į ES paramą, privalo visų pirma būti įsiregistravę Valdų registre, nes nė vienas jame neįsiregistravęs negali pretenduoti į paramą. Jei ekonominius ūkio rodiklius paraiškoje nurodantis pilietis laiko gyvulių, šie duomenys turi būti įrašyti ir Gyvulių registre. „ŽŪIKVC yra ir daugiau registrų: Žemės ūkio technikos, Ūkininkų ūkių.
Tarkime, jei žmogus nori užstatyti techniką bankui, nė vienas bankas nesutiks su tokiu sandėriu, jei ši technika nebus registruota Žemės ūkio technikos registre. Ūkininkų ūkių registras siekiant ES paramos nėra aktualus, tačiau nacionalinės paramos, tarkime, degalų be akcizo mokesčio jame neįsiregistravusieji gauti negali“, - aiškina Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktoriaus pavaduotojas.
Siekiama išvengti piktnaudžiavimo
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro skyriaus vadovė Ramunė Adamonienė primena, kad Gyvulių registre individualiais numeriais registruojami galvijai, avys, ožkos, o kiaulių bandos – bandos numeriu. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruojamos kitos gyvūnų rūšys: paukščiai, arkliai, stručiai, sraigės. Naudojant ES paramą ir vieno, ir kito šių registrų duomenys „sukryžminami“.
„Turime planų sukurti vieną Ūkinių gyvūnų registrą, kad visi duomenys būtų vienoje bazėje. Projektas jau parengtas. Tikimės, kad Žemės ūkio ministerija jį patvirtins“, - pasakoja R.Adamonienė.
Pasak jos, Gyvulių ir Žemės ūkio ir kaimo verslo registrų duomenimis remiamasi mokant išmokas už ėriavedes, karves žindenes, specialiąją buliaus išmoką, ekstensyvumo išmoką.
Duomenis į Gyvulių registrą suveda rajonų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus specialistai.
„Dažniausiai nesusipratimų kyla dėl to, kad augintojai nesutinka su nustatytais vienokiais ar kitokiais sąlyginių gyvulių vienetais. Tačiau neretai paaiškėja, kad duomenis žmogus turėjo atnaujinti, tarkime, gegužės 1-ąją, o atnaujino birželio 1-ąją. NMA specialistai, vertindami paraišką, tokiu atveju ir nustato, kad gyvulių skaičius neatitinka. Kartais vėluojama Gyvulių registrui pranešti ir apie įvykusį įvykį. Gyvulių registras yra gana aktyvus, nes jame registruojami visi su ūkyje laikomais gyvuliais susiję įvykiai: judėjimas, kritimai, prieauglio atsiradimas, išvežimas į skerdimo įmones. Šiuos duomenis pateikti vėluojama rečiau, nes registras veikia jau devinti metai ir augintojai prie tvarkos yra įpratę. Ypač tie, kurie pretenduoja į ES paramą“, - pasakoja R. Adamonienė. Pasak jos, šiais metais ŽŪIKVC atlikta analizė rodo, kad žmonės dažniau pamiršta atnaujinti duomenis Valdų nei Gyvulių registre.
„Gyvulių registro programoje mes tiksliai matome datą, kada įvyko įvykis, tarkime, telyčaitė atsivedė prieauglį. Šis faktas ūkyje keičia sąlyginių gyvulių skaičių. Duomenų bazėje matyti, kada žmogus įteikė dokumentą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kada duomenys įvesti į registrą“, - pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu nemaža dalis augintojų, ypač stambiųjų, yra baigę specialius kursus ir gyvulius ženklina patys. Smulkiesiems ūkininkams šias paslaugas paprastai teikia veterinarijos gydytojas ar bulių sėklintojas. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rajono skyriui apie atvestą prieauglį privalu pranešti per 7 d. Tarnyba taip pat per 7 d. duomenis apie tai turi įvesti į ŽŪIKVC Gyvulių registrą.
„Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su NMA, kiekvieną ketvirtį siunčiame agentūrai paramos gavėjų sąrašus, nagrinėjame piliečių skundus. Yra labai daug išimčių. Tarkime, dalyvaujantieji KPP priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio veiklos“ negali gauti kai kurių rūšių paramos. O skundai dažniausiai rašomi dėl to, kad, tarkime, kaimynas gavo išmoką už bulių, o besiskundžiantysis - ne.
Kartais paaiškėja, kad Gyvulių registre užfiksuota, jog žmogus laikė karvę, o ne bulių. Klaida įvyko todėl, kad buvo neteisingai užregistruota gimusio veršelio lytis“, - aiškina R. Adamonienė. Pasak pašnekovės, klaidų aiškinimasis – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris žemdirbiams galbūt atrodo pernelyg biurokratiškas, bet tai yra vienintelis būdas išvengti piktnaudžiavimo ES parama atvejų.