Lietuvos žmonės taip pat kasmet vis aktyviau skolinosi pinigų ir būstui, ir vartojimui.
Ar JAV kilusi krizė yra įspėjimas ir skolintus pinigus pamėgusiems Lietuvos gyventojams?
Apie tai – pokalbis su Lietuvos banko finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotoju Gediminu Šimkumi.
* * *
- Ar JAV antrarūšių paskolų rinkos krizė gali paliesti Lietuvą ir ko iš šios krizės gali pasimokyti lietuviai, Lietuvos bankai ir įmonės?
- Kai kalbame apie Amerikoje kilusią paskolų krizę, pirmiausia turime paminėti, kad ji kilo itin rizikingų paskolų rinkoje.
Paskolos buvo teikiamos asmenims, kurie nebuvo labai mokūs.
Reikia pabrėžti, kad ta krizė mažai palietė gerų paskolų rinką.
Be to, ir paskolos buvo kiek kitokios negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, ilgą laiką reikėdavo mokėti tik palūkanas, o pačios paskolos nereikėdavo grąžinti. Arba kurį laiką reikėdavo mokėti fiksuotąsias palūkanas. Po to palūkanos tapdavo kintamos ir padidėdavo. Reikia aiškiai pasakyti: Lietuvoje tokių paskolų rinkos iš esmės nėra.
- Vadinasi, viskas bus gerai?
- Nors pas mus nėra antrarūšių paskolų rinkos, žmogus prieš imdamas paskolą privalo įvertinti savo gebėjimus įvykdyti įsipareigojimus dabar ir ateityje.
Tinkamai kliento mokumą turėtų įvertinti ir bankas.
- Bet Lietuvoje yra bendrovių, siūlančių skolintis net su 30 proc. palūkanomis. Negi žmonėms taip verkiant trūksta pinigų, kad yra pasiryžusių mokėti tokias palūkanas?
- Palūkanų dydis priklauso nuo daugelio sąlygų.
Galbūt nereikės kai kurių dokumentų, kurių prireiks banke. Gal nereikės rodyti savo pajamų – paskola bus suteikta tik už užstatą?
- Bet ar ne nuo to prasidėjo paskolų krizė Amerikoje – didelės palūkanos už paskolas rizikingiems klientams?
- Taip, galima rasti tokį ryšį. Bet skolinimosi už 30 proc. palūkanas mastas Lietuvoje yra nedidelis. Kitas dalykas – Lietuvoje tokias paskolas teikia įmonės, kurios nepriima indėlių.
Tokia veikla yra rizikinga, tačiau labai didelės palūkanos kompensuoja prisiimamą riziką.
Todėl aš nemanau, kad minėtos paskolos galėtų paveikti finansinį stabilumą Lietuvoje.
- Vis dėlto ar pakankamai atsakingai lietuviai vertina savo sugebėjimus grąžinti paskolas?
- Ir žmonės, ir bendrovės, prieš imdami paskolas, dažniausiai vadovaujasi optimistiniais lūkesčiais, kad ateityje pajamų gaus daugiau, o nedarbo lygis išliks žemas.
Bet tas teigiamas vertinimas turi ir rizikos veiksnių.
Dažniausiai įvertinama tik tos dienos padėtis. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad gyvenimas keičiasi. Juk ateityje žmogus gali sukurti šeimą, susilaukti daugiau vaikų, todėl didės šeimos išlaidos.
Net įvertinus ateities riziką turi nepamiršti, kad pagrindinis šaltinis paskolai grąžinti – tavo uždirbamos pajamos. Užstatas ar turtas, kurį perki už skolintus pinigus, nėra šaltinis paskolai grąžinti.
Bankui tai tėra galimybė atgauti paskolą, jei skolininkui nutiktų kas nors bloga. Be to, nereikia manyti, kad turto vertė nuolat augs ir žmogus bet kada galės iš to turto sugrąžinti paskolą.
- Pasitaiko, kai žmonės skolinasi tokią sumą, kad po to vos užtenka pinigų prasimaitinti.
Viltys siejamos su ateitimi, kai galbūt atlyginimai padidės ir tuomet bus lengviau grąžinti paskolą. Kaip vertinti tokį požiūrį?
- Tai – optimistinis vertinimas. Bet prognozės labai retai pasitvirtina šimtu procentų. Šios prognozės pagrįstos tuo, kaip žmogus vertina aplinką, kurioje jis gyvena.
Šiuo metu lietuvis mato ekonomikos augimą, kylančius atlyginimus, geras galimybes pakeisti darbą. Bet lygiai taip pat egzistuoja galimybė, kad žmogus praras nuolatinį pajamų šaltinį. Todėl imti paskolą ir manyti, kad dabar aš pasispausiu, o vėliau bus lengviau grąžinti paskolą, neracionalu.
Pirmiausia būtina įvertinti, ar dabar uždirbi pakankamai, kad galėtum grąžinti paskolą? Ar tavo pajamų pakaks, jei padidės palūkanos? Tai klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti visi prieš skolindamiesi.
Būtina įvertinti ir tai, kad ateityje kils prekių kainos, todėl padidės vartojimo išlaidos.
- Bet kai kurie lietuviai, priešingai, skuba pirkti butus, nes mano, kad ateityje jie dar labiau pabrangs. Ar jų sprendimas – geras?
- Tai – investuotojo, netgi sakyčiau spekulianto, logika. Būstas yra tokia prekė, kurią dauguma žmonių perka tik kartą per gyvenimą. Todėl jeigu būstą laikysime investicine preke, turime ir prisiimti riziką, kad kaina gali ir kilti, ir kristi.
Kol kas matėme didžiulį kainų kilimą, bet jos jau yra pasiekusios labai aukštą lygį.
- Ar Lietuvoje galima kalbėti apie nekilnojamojo turto kainų burbulą?
- Keblus klausimas. Aš to nevadinčiau burbulu. Kainos gali koreguotis, gali staiga sulėtėti brangimas, kainos gali netgi nukristi. Bet didelio kainų nuosmukio laukti neverta.
Praėjusių metų antrojoje pusėje nekilnojamojo turto kainų augimas jau buvo stabtelėjęs, bet po to kainos vėl pradėjo didėti. Vadinasi, yra gilesnių veiksnių, dėl kurių kainos auga.
Pajamos išaugo, o tai leido pasiimti paskolą būstui tiems žmonėms, kurie anksčiau negalėjo to padaryti. Tačiau, turint galvoje didžiules nekilnojamojo turto kainas, tai iš tikrųjų yra gana sudėtinga.
Kitas dalykas – Latvijoje ir Estijoje būsto kainos dabar krinta.
Toks scenarijus neatmestinas ir Lietuvoje.
- Daugiau skolintis gyventojus skatina teigiami lūkesčiai. Kas Lietuvoje labiausiai skatina tokius lūkesčius?
- Optimistinis požiūris į pajamų didėjimą. Kelerius metus bendrasis vidaus produktas (BVP) auga sparčiai, nedarbas menkas.
O atlyginimai kai kuriose srityse net labai išaugo.
- Kada galima teigti, kad žmonės skolinasi per daug sparčiai ir pavojingai sau ir šalies ūkiui?
- Lietuvoje paskolų portfelis augo 50-60 proc. per metus, taigi gali atrodyti, kad įsiskolinimas didėja nerealiais tempais.
Bet dar neseniai paskolų portfelis, palyginti su ūkiu, buvo menkas. Lietuvoje paskolų portfelis siekia apie 54 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Vakarų Europoje – 100 ir net 200 proc. BVP.
- Kiek pagrįsti teiginiai, kad esant didelei infliacijai apsimoka skolintis, nes įsipareigojimų vertė dėl infliacijos gerokai sumažėja?
- Iš tiesų, kai infliacija viršija nominalias palūkanų normas, realios palūkanos yra neigiamos.
Tai skatina skolinimąsi. Tačiau žmonės, prieš skolindamiesi, turėtų savęs paklausti: „Ar to, ką darau su savo pinigais, man reikia?“
Skolintis vien todėl, kad dabar infliacija yra didesnė už palūkanas, nėra protinga. Infliacija ėmė didėti tik pastaruoju metu. Negana to, už vartojamąsias paskolas dažnai perkamos importuojamos prekės, kurių kainos nedidėja šitaip sparčiai, o kartais net mažėja.
Be to, tokia situacija laikina. Lietuvoje daugiausia paskolų suteikiama su kintančiomis palūkanomis, o paprastai nominali palūkanų norma būna didesnė už infliaciją.
- Kai kurie ekspertai teigia, kad, ekonomikos augimui lėtėjant, gyventojai turėtų ne tiktai skolintis, bet ir taupyti. Bet kol kas paskolų portfelis auga sparčiau už indėlius.
Ar toks požiūris nėra trumparegiškas?
- Šiuo metu mūsų ūkis kyla, bet prognozuojamas sulėtėjimas. Tačiau tai neturėtų būti drastiškas sulėtėjimas.
Išties paskolų daugėja greičiau nei indėlių. Bet manau, kad ateityje paskolų augimas stabilizuosis, o skirtumas tarp paskolų ir indėlių augimo sumažės.
Vertinant iš bankų varpinės, paskolų kokybė dabar yra gera. Nors palūkanos išaugo, paskolų portfelis dėl to nepablogėjo. Vadinasi, didėjančios pajamos kompensavo išaugusias palūkanas.
Tiesa, dabartinės skolinimosi tendencijos nėra vien teigiamos. Vidaus taupymo nepakanka augančioms paskoloms finansuoti.
Dalis kreditų finansuojami iš užsienio gaunamomis lėšomis.
Nemaža šių pinigų dalis išeina iš Lietuvos, nes perkama daug importinių prekių. Todėl auga einamosios sąskaitos deficitas.
Be to, kai kur kyla įtampa – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos labai išaugo.
Tačiau vertinant bendrą padėtį ji tikrai nėra pesimistinė.