Ant Kauno marių kranto įsikūrusiame miškininkų miestelyje – Girionyse šeštadienį visų 42 Lietuvos valstybinių urėdijų miškininkų delegacijos demonstravo savo nuveiktus darbus, susitiko su kolegomis ir visuomene. Čia vyko Generalinės urėdijos iniciatyva surengta šventė „Mes - miškui, miškas - mums“.
Šią vietą - Dubravos eksperimentinę-mokomąją urėdiją - šventei pasirinkome todėl, kad tai yra mūsų mokslo, mokymo centras. Nuo čia prasideda sėkla, medelis. Čia auginami sodmenys pagal moderniausias technologijas, dešimtmečiais saugomos sėklos, puoselėjami bandomieji želdiniai. Apskritai visa, kas įdomiausia, sukaupta Dubravoje“, - sakė generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Tad ankstyvą rytą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos stadiono pakraštyje aplinkui palapines nerimastingai sukiojosi visų (42) Lietuvos urėdijų darbuotojai. Jie rengė parodą visuomenei - dėliojo savo ir bendradarbių sukurtus eksponatus, nuotraukas bei informacinius leidinėlius apie urėdijų veiklą. Ekspozicija sudarė 9 regioniniai urėdijų skyriai.
Į stadioną kas pėsčias, kas važiuotas suplaukė minia ne tik aplinkinių gyventojų, bet ir iš Kauno, kitų miestų bei rajonų. Ne kiekvienas atvykusysis žinojo, koks renginys čia vyksta. Renginio vedėjas visus pasveikino su Miškininko diena. Tačiau ji pagal 2000 m. tuometinio aplinkos ministro Daniaus Lygio įsakymą pažymima rugsėjo trečiąjį šeštadienį. Šiemet savo profesinę šventę miškininkai minėjo rugsėjo 14 d. Alytaus urėdijoje.
„Tokio pobūdžio šventė organizuojama pirmą kartą. Ji skiriama visuomenei ir miškininkams, - sakė generalinis urėdas B.Sakalauskas.
Miškininkų susitikimus su visuomene jau kelinti metai rengia Vilniaus, Trakų ir kitos urėdijos. B. Sakalauskas pabrėžė šios šventės išskirtinumą tuo, kad ji sumanyta jaučiant skolą, dėmesio stoką tiems, kurie padeda formuoti miškininkų įvaizdį visuomenėje, t. y. žurnalistams, sugebantiems ir randantiems pilietinės drąsos objektyviai rašyti apie miškus, nes sensacingos, juodos informacijos spaudoje visuomet yra daugiau, nes ji patrauklesnė. „Teisingai parašyti apie mišką yra menas bei atsakomybė“, - sakė generalinis urėdas.
Po tokių žodžių kaip iš gausybės rago prapliupo apdovanojimai žurnalistams. Nemažai tokių apdovanojimų susilaukė ir Jaunųjų miško bičiulių (JMB) sambūrio būrelių vadovai, kuriems generalinis urėdas sakė taip pat jaučiąs skolą dėmesio jiems stoką. Daugeliui išrinktųjų Aplinkos ministerijos padėkos raštus, kuriuos įteikė aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas.
Dešimtys žurnalistų, JMB būrelių vadovų, taip pat savivaldybių aukštesnių pareigūnų ir miškininkų buvo pamaloninti Generalinės urėdijos ir Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) padėkos raštais bei dekoratyviųjų augalų sodinukais.
Daug gražių žodžių miškininkams skyrė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Kazys Starkevičius, Gintautas Mikolaitis, Juozas Jaruševičius. Už nuolatinį miškininkų rūpestį saugant neįkainojamą šalies turtą dėkojo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, Kauno r. meras Valerijus Makūnas, Miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edvardas Riepšas ir Miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Savo kolegas - sveikino svečiai iš Latvijos bei Vokietijos Tiuringijos krašto.
Į šventę kiekviena urėdija atvežė pačių įdomiausių miško kampelių nuotraukų, žvėrelių ir paukščių iškamšų ir, suprantama, miško gėrybių. Miškininkai ekspozicijos lankytojus vaišino šernienos, elnienos kepsniais ir net varniena. Nemėgstantieji žvėrienos tenkinosi kareiviška koše ir arbatėle.
Tačiau daugumai šventės lankytojų pirmiausia rūpėjo susipažinti su miškininkų veikla. Žadėtos galimybės įvykdytos – kas ketvirtis valandos iš stadiono prieigų išvykdavo pilnutėliai smalsuolių ekskursiniai autobusai.
Siauri, bet lygūs žvyruoti miško keliai vingiuoja pro maumedžių, eglių, sidabrinių eglių sėklines plantacijas, jaunuolyną, atsodintą po 1995 m. kinivarpų antplūdžio, rezervacinę apgrubę, kur nieko žmogus joje neliečia, pro įvairių rūšių sėklinių medžių medynus, kertamas ir rengiamas atsodinti biržes, arboretumą, o urėdijos darbuotojas vis aiškina, kas kairėje ir kas dešinėje.
Kai kurie atvykę į šventę lankėsi Lietuvos miškų instituto laboratorijose, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, kiti nusprendė pasivaikščioti po nuostabųjį miškininkų sukurtą ir išugdytą parką.
Nemažai žmonių sutraukė priešgaisrinės technikos demonstravimas. Kai įsiliepsnojo didžiulis laužas, Dubravos, Šakių, Kaišiadorių ir Trakų urėdijų ugniagesiai paleido čiurkšles į ugnį ir po kelių minučių liepsnos liežuviai, iškilę aukščiau už medžių viršūnes, supliuško. Saulėje blizgančiuose vandens pursluose pasirodė vaivorykštė.
Netoli gaisravietės nedidelėje aikštelėje įsikūrę tautodailininkai motoriniais pjūklais iš storų medžio kamienų pjaustė įvairius gyvūnus, paukščius, įvairias skulptūrėles, kurias iš meistrų rankų buvo galima ir nusipirkti.
Visą dieną stadione vienas po kito koncertavo įvairūs ansambliai, kaimo kapelos.