Moliūgai – žmogui naudingi augalai, iš kurių galima pagaminti daugybę įvairiausių patiekalų, o maistinėmis savybėmis šios auginimo sąlygoms nereiklios daržovės užima vieną aukščiausių dietinių daržovių sąrašo vietų.
LŽŪU Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojai moliūgais plačiau susidomėjo apie 1990-uosius metus. Kaip sakė prof. Honorata Danilčenko, pirmasis mokslinis straipsnis apie moliūgus išėjo 1993 m. Per keliolika metų katedroje buvo ištyrinėtos per 20 vakarietiškų ir apie 15 rusiškų bei ukrainietiškų veislių naudingosios savybės, įvairaus panaudojimo galimybės.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad veislių `Butter nut`, `Buttercup`, `Table King`, `Karovita`, `Bambino`, `Zoluška` ir `Lečebnaja` moliūgai ypač tinka maistui: oranžinis minkštimas turi daug cukraus, todėl labai skanūs. Miranda, Herakles, `Golosemiannaja` ir `Danaja` – aliejiniai moliūgai, kurių sėklos be lukšto, tad jas galima iš karto valgyti, nereikia lukštenti, be to, iš šių veislių moliūgų galima spausti aliejų. Vakaruose populiariai Helovino šventei, kurią pamėgo ir mūsų jaunimas, labai tinkami `Atlantic giant`, `Jack o Lantern`, `Giant yellow` veislių moliūgai, nes jie puikiai atrodo išpjaustyti.
Pagrindinis šiuolaikinių tyrimų tikslas – įvertinti ir palyginti ekologiškai bei įprastai augintų moliūgų veislių biocheminę sudėtį. Kai prof. H. Danilčenko žmonės klausia, kodėl ji kartu su kolegomis susidomėjo būtent moliūgais, o ne aguročiais ar cukinijomis, kurios mūsų daržuose populiaresnės, ji atsako: „Jūs man pasakykite, kuo geros šios daržovės, o aš pateiksiu argumentų, kuo moliūgai geresni“.
Pasak profesorės, moliūgai turi daugiau negu 10 proc. įvairių naudingųjų sausųjų medžiagų – tiek neturi nė viena kita gimininga daržovė.
Apie moliūgų maistinę vertę plačiai papasakojo doc. dr. Elvyra Jarienė. Pasak jos, moliūgai yra viena mažiausiai kaloringų daržovių: 100 g žalio moliūgo kaloringumas tik 17-31,6 kcal. Moliūgas yra viena pirmaujančių daržovių pagal karotino kiekį, plačiai paplitusiose veislėse šios naudingos medžiagos randama iki 5 mg/100 g.
Moliūguose esančios maistinės skaidulos dar vadinamos organizmo „šluota“, kuri valo kenksmingas medžiagas, net radioaktyvius elementus. Moliūgai yra ir A, C, B grupės vitaminų šaltinis. O jau moliūgų sėklų kiekvienas per keturiasdešimtmetį perkopęs vyras kasdien turi nešiotis „pilnas kišenes“ ir kramtyti. Tai – geriausia „vyriškų“ ligų profilaktika.
Atskirai verta paminėti aliejinius moliūgus, kurie aprūpina žmogaus organizmą mononesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis. Šie augalai kilę iš Centrinės Amerikos (Meksikos). Mūsų šalyje jie dar mažai paplitę. LŽŪU Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojai aliejinius moliūgus augina nuo 2004 m. Katedra turi įsigijusi nedidelį aliejaus spaudimo presą.
Iš 100 g sėklų gaunama apie 40 ml moliūgų aliejaus. Pasak dokt. Jurgitos Kulaitienės, jis yra specifinės, tamsiai žaliai juodos spalvos, stipraus aštraus aromato ir skonio, šiek tiek primena riešutus. Moliūgų aliejus vartojamas kaip prieskonis. Katedros mokslininkės tiria aliejaus sudėtį ir kitas savybes.
„Jei valgysite daug moliūgų, būsite stipresni ir atsparesni peršalimo ir kai kurioms kitoms ligoms, geriau jaustitės“, - sakė doc. dr. E. Jarienė.
Moliūgus auginti nesunku. Jie mėgsta puresnes ir derlesnes dirvas, nors pakenčia ir ne tokias derlingas, tik tuomet derlius bus mažesnis. Į renginį savo užaugintų moliūgų atvežę dalyviai jų derliumi šiemet nesiskundė.
Gabios šeimininkės tik iš vieno dešimt, dvidešimt ar daugiau kilogramų sveriančio moliūgo šeimai gali pagaminti ir troškinių, ir košių, sriubos, džemų, kitų patiekalų. O jeigu tokių gražuolių darže vartosi keli ar net keliolika, šiomis daržovėmis per žiemą bus aprūpinta ne tik šeima, dar ir kaimynams užteks.
Norint mėgautis šiomis vertingomis daržovėmis nebūtina kasdien vien tik jų košę nuobodžiai virti. Iš moliūgų, žinant receptų, kaip iš nė vienos kitos daržovės, galima pagaminti labai įvairių patiekalų. Mat, kaip teigė LŽŪU Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojos, maistui ruošti galima panaudoti ne tik patį vaisių ir jo sėklas, bet ir moliūgų jaunus stiebus, žiedus, lapus.
Pasak katedros lektorės Aurelijos Paulauskienės, šiose augalo dalyse kai kurių maistingųjų medžiagų randama net daugiau negu pačiame vaisiuje. O moliūgų sėklos mediciną domina labai seniai, japonų mokslininkai jas deda aukščiausioje maisto produktų naudingumo lentelės vietoje.
Renginio dalyviai degustavo moliūgų sultis, kelių rūšių džemus, pyragus, troškinius, net duoną, traškučius, vyną ir aliejų... Katedros moterys yra surinkusios ir išbandžiusios nemažai moliūgų patiekalų receptų. Jais maloniai pasidalijo su Moliūgų dienos dalyviais ir svečiais.
Kai kuriose šalyse moliūgai naudojami ir pramoninių maisto produktų gamyboje, pavyzdžiui, Austrijoje kepama moliūgų duona, gaminamas ir spiritas. Pramonėje iš moliūgų taip pat išskiriamas karotenas, kuris naudojamas kaip natūralūs maistiniai dažai. Tiesa, pasak A. Paulauskienės, kepant duoną, pyragus, meduolius, verdant džemus ir pan. vien moliūgų neužtenka, reikia dėti priedų (ruginių ar kvietinių miltų, obuolių ir kt.), kurie pagerina skonį. Lietuvos maisto gamybos įmonės, regis, taip pat pradeda domėtis moliūgais: Šiauliuose esantis saldainių fabrikas pradėjo gaminti dražė – glaistytas moliūgų sėklas.
Kokia Moliūgų diena be įspūdingiausio moliūgo rinkimų. Daugelio renginio dalyvių nuomone, iš visų atvežtų moliūgų išsiskyrė užaugintasis Irenoa Daugėlienės iš Šakių r. Jauna moteris sakė moliūgais susidomėjusi tik šiemet, nes pamanė, kad savo dvynukėms, dar nė dvejų metukų neturinčioms dukrytėms geriau gaminti košes ir kitus patiekalus iš savo užaugintų daržovių negu parduotuvėse pirkti brangų vaikams skirtą maistą. Ji, kaip ir kiti atvykusieji į Moliūgų dieną, įsitikino, kad pomėgis auginti ir vartoti šias daržoves - tikrai geras pasirinkimas.
Jei moliūgų mėgėjų gretos gausės, o entuziazmas auginti ir vartoti šias daržoves neblės, LŽŪU Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojai tikisi, kad Moliūgų diena taps tradicine ir bus organizuojama kiekvieną rudenį.
P.S. Išsamesnės informacijos apie naudingąsias moliūgų medžiagas ir patiekalų receptų ieškokite kituose „Ūkininko patarėjo“ numeriuose: puslapiuose „Sveikas būki“ ir „Moterų ūkis“.