Europos Parlamento patvirtinta Duomenų saugojimo, visuomenėje geriau
žinoma kaip Sekimo direktyva, turėjo įsigalioti jau nuo rugsėjo 15 dienos.
Tačiau tarptautinio teisės akto nespėta perkelti į Lietuvos įstatymus. Šiuo
metu Seimui pateiktos svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios
turėtų įsigalioti nuo gruodžio pirmosios.
Po dviejų mėnesių stacionaraus ir mobiliojo ryšio telefono paslaugas
teikiančios bendrovės bus įpareigotos metus saugoti visų piliečių asmeninius
duomenis. Bus fiksuojama, kada, kur, kiek laiko ir su kuo žmogus kalbėjo
telefonu, kam ir kada rašė trumpąsias žinutes, vadinamuosius SMSus.
Bendrovės taip pat privalės kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą
ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius.
Į Lietuvos įstatymus perkelta tarptautinė direktyva taip pat įteisins ir
informacijos apie tai, kaip žmogus naudojasi internetu, rinkimą. Bus
kaupiama informacija, iš kokio kompiuterio ir kam žmogus rašo elektroninius
laiškus, kuriame interneto portale ir kiek laiko naršė. Lietuvoje tokie
duomenys bus imti kaupti nuo 2009 metų pradžios.
Esą visos šios priemonės padės kovoti su terorizmu ir organizuotu
nusikalstamumu, tačiau Europos Parlamentas tik įpareigojo sekti visus
piliečius, bet neparūpino pinigų už šį darbą sumokėti - už tai sekamieji
privalės mokėti iš savo kišenės.
Patvirtinę garsiąją Sekimo direktyvą, europarlamentarai atmetė siūlomą
pataisą, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pačios apmokėtų telekomunikacijų
bendrovių kaštus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu. Todėl
bendrovės kaupti duomenis privalės savo sąskaita.
Tai patvirtino ir Finansų ministerija. Jos aiškinimu, naujoji tvarka
valstybei nekainuos nė cento. Esą projektas padidins ryšių tiekėjų veiklos
sąnaudas, tačiau valstybė jų kompensuoti neketina.
Tuo metu ryšio tiekėjai įsitikinę, kad papildomos sąnaudos jiems turi
būti kompensuotos arba išaugusias sąnaudas padengti turės vartotojai.