Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Naujut naujutėlaitis vagonėlis Strižaučiškės kaime kaip balta gulbė švietė iš tolo. Nebuvo jame nė gyvos dvasios. Tačiau ir neužėję į jį žinojome, kad tokiame moderniame dviejų dalių gyvenamajame namelyje telpa ne tik keli miegamieji, virtuvė, bet ir svečių kambarys. Tad tokie vadinamieji vagonėliai, nors ir stovi ant trinkelių, patogesni ir geresni už kuklų vasarnamį.
Tačiau žvilgsnį labiau kreipė ne modernus statinys, o nuo jo iki pat Stirnių ežero iškastas ir vėl užlygintas griovys. Ką jis slepia?
„Neužmink“, - išsigando kolegė. Tik tada pamatėme, kad iš užlyginto griovio kyšo po du kabelius su nuogais elektros laidais. Kas keli metrai - du kabeliai ir jų gale laidai. Per visą dobilienos lauką. O prie pat ežero, iškirstoje aikštelėje - elektros skydinė. Kas tai - paruošta statybų aikštelė?
Užkastas griovys, be elektros kabelio, matyt, slepia ir vandentiekio vamzdį. Vienas jo galas kyšo paežerėje, kitas - iš vagonėlio. Sunku pasakyti, ar vagonėlio savininkai pro jį į pakrūmę leis kanalizaciją, ar tik orą. Kai nematai techninio projekto, negali spręsti apie įrangos paskirtį.
Projekto niekas nematė. Netgi vadovai Labanoro regioninio parko, kurio teritorija čia yra. „Su direkcija šių statybų niekas nederino“, - paaiškino šio parko kraštotvarkininkas Žydrius Mukulys.
Saugomų teritorijų įstatymas draudžia vandens telkinių apsaugos zonoje iki 500 metrų statyti bet kokius statinius, net ir mobiliuosius namelius. Taip pat - ir tiesti komunikacijas. Bet kokia statyba saugomoje teritorijoje turi būti derinama su aplinkosaugininkais. Tad galima sakyti, kad ši statyba - savavališka.
Apie ją Labanoro regioninio parko direkcija informavo Utenos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. Šiomis dienomis laukiama atvykstant inspektorių, kurie nustatys, kokie padaryti pažeidimai ir kas savininkas.
O mes pasukome į artimiausią sodybą. Gal jos gyventojai žinos, kieno tas vagonėlis. „Deputatės. Kaip čia jos pavardė? Graužinienė“, - prisiminė Danielius Pelakauskas. Politika jo nedomina. Vyrui nerimą kelia kur kas žemiškesni dalykai: ar Seimo narė L.Graužinienė nenuvarys jo nuo paežerės.
Seimo narė L.Graužinienė nei pati, nei jos tėvai čia, Mindūnų seniūnijoje, niekada neturėjo žemės.
2 hektarus šių metų birželį ji nusipirko iš Jono ir Reginos Kazlauskų. O nusipirkusi pastebėjo, kad per mažai jai ežero pakrantės. „Sako, kad turi būti ne mažiau kaip 29 metrų. Tarp jos ir mūsų žemės yra, dar mūsų seniūnės gabalėlis. Graužinienė stumia ją, tai tikriausiai pasitraukti teks ir mums“, - nerimavo Strižaučiškės senbuvis.
Mindūnų seniūnė Virginija Salapėtienė nebuvo linkusi lieti savo nuoskaudos. „Man taip nemalonu. Kai sužinojau, kad reiškiamos pretenzijos, per vasarą prie savo žemės kojos nekėliau“, - tepasakė ji.
Metai po metų Virginiją vietiniai žmonės renka seniūne. Ji gina jų interesus, tai nejaugi ims ir pati pastums Pelakauskus nuo ežero. Šalia jų dar nuo kolūkio laikų buvo Virginijos 50 arų asmeninio ūkio žemės. Todėl ir ji nenorėtų jos užleisti Seimo narei.
„Mano sklype atliekami geodeziniai matavimai“, - paaiškino L.Graužinienė, kodėl ji stumia nuo ežero kaimiečius. Ant Stirnių ežero kranto, anot jos, ūkininkaus šiandien Vilniuje gyvenantis ir čia besimokantis jos sūnus.
Kažin ką Seimo narės sūnus augins, jei prireikė net sklypo dirbtinio apšvietimo? „Ten žemės ūkio paskirties žemė, tad kodėl negalėjome įrengti apšvietimo?“ - Seimo narė apsimetė nežinanti įstatymų.
Neva jai neaiškūs ir tie įstatymai, kurie reglamentuoja statybas saugomoje teritorijoje. „Nėra aiškiai pasakyta, kad negalima statyti vagonėlių. Bet jeigu bus nustatyta, kad negalima, tai vagonėlis bus nuvežtas“, - pažadėjo ji.
Tuo tarpu kitas jos kaimynas Strižaučiškėje Ugnius Genutis net neabejojo, kad toje vietoje po kiek laiko išdygs ir nelaikini pastatai. „Būkite budrūs - nė nepajausite, kai Seimas priims įstatymo pataisas, leidžiančias tai daryti“, - įsitikinęs jis.
Seimo narė nepanoro pasakyti, kiek mokėjo už žemę. „Jeigu atliekate žurnalisto tyrimą, turite sužinoti“, - patarė ji.
Hektaras žemės Mindūnuose šiandien kainuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. litų.
Paklausta, kodėl įsigytos žemės, kaip reikalaujama, nedeklaravo, Seimo narė įžūliai melavo: „Deklaravau“. Tačiau Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje Seimo narės L.Graužinienės deklaracijoje skelbiama, kad ji turi tik vieną sklypą Ukmergės rajone.
Tai ne pirmas kartas, kai L.Graužinienė nedeklaruoja savo šeimai priklausančio nekilnojamojo turto pokyčių. 2004 metais Vyriausiajai rinkimų komisijai ji teigė Ukmergės rajone, Ilgatrakio kaime, turinti pirktą sodybą ir žemės. Kitų metų deklaracijoje apie šį nekilnojamąjį turtą visiškai neužsiminta. Tik 2006 metais Seimo narė prisiminė nekilnojamąjį turtą Ilgatrakio kaime pardavusi.