1500 eurų (5190 litų) dydžio rentą Italijoje gyvenančiai našlei
Vyriausybė nutarė skirti, vadovaudamasi Diplomatinės tarnybos įgyvendinimo
įstatymu, kuris numato, kad renta gali būti skiriama Lietuvos okupacijos
1940-1990 metais Lietuvos Respublikai atstovavusiems diplomatams arba jų
našlėms.
Eidamas 79-uosius metus K.Lozoraitis po sunkios ligos mirė rugpjūčio 13
dieną Romos ligoninėje. Vykdant paskutiniąją velionio valią amžinojo poilsio
jis atgulė Petrašiūnų kapinėse, šalia savo brolio Stasio Lozoraičio kapo.
K.Lozoraitis buvo pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos
ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui. Šiose pareigose jis
dirbo nuo 1992 iki 2004 metų.
Nuo 2004 metų iki pat mirties ambasadorius K.Lozoraitis dirbo
neatlygintinu konsultantu Lietuvos ambasadoje Italijoje.
Žurnalistiką studijavęs K.Lozoraitis 1958-1972 metais dirbo Italijos
radijuje, o nuo 1972-ųjų -Vatikano radijo laidų apie Lietuvą redakcijoje.
Nuo 1960 metų buvo asmeninis egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo
sekretorius.
1985-1992 metais diplomatas vadovavo Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto
kanceliarijai, nuo 1980 metų buvo Lietuvių bendruomenės Italijoje
vicepirmininkas.
Prieš dvejus metus prezidentas V.Adamkus K.Lozoraitį apdovanojo ordino
„Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. 1999 metais diplomatas
apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro
Didžiuoju kryžiumi. K.Lozoraitis taip pat yra ir Silvestro ordino
kavalierius.
Diplomato tėvas Stasys Lozoraitis buvo tarpukario Lietuvos ambasadorius
Italijoje, brolis Stasys - Lietuvos diplomatinis atstovas JAV okupacijos
metais ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos ambasadorius
Vašingtone, taip pat kandidatas į Lietuvos prezidentus.