„Kai kurios Europos šalys, kaip Airija, plačiai atvėrusi darbo rinką
darbuotojams iš Rytų, gerokai išlošė“, - Seime antradienį surengtoje
spaudos konferencijoje sakė valstietis liaudininkas Viktoras Rinkevičius.
Pasak jo, stingant darbuotojų, labiausiai išloš tos šalys, kurios pirmos
ryšis atverti darbo rinką: „Jau dabar melžėją kaime sunku rasti siūlant ir
1,5-2 tūkst. litų atlygį“, - kalbėjo V.Rinkevičius.
Jis taip pat siūlo liberalizuoti darbuotojų įvažiavimą į šalį.
Pasak V.Rinkevičiaus, didesnių ūkių savininkų netenkina ilgas dokumentų
ruošimas - Darbo birža leidimus dirbti išduoda per du mėnesius, tuo tarpu
gauti Migracijos departamento leidimus gyventi Lietuvoje užtrunka šešis
mėnesius.
„Leidimus galėtų išduoti viena institucija, o procesas turėtų trukti ne
kelis mėnesius, o savaitę ar dvi“, - siūlo V.Rinkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per aštuonis šių
metų mėnesius įregistruota 622 laisvų darbo vietų traktorininkams ir 508
pretendentai jas užimti, o melžėjų registruota tik 3 darbo vietos ir yra
pakankamai pretendenčių jas užimti.
„Ministerija nesutinka įrašyti traktorininko ir melžėjos profesijų į
sąrašą, kuris suteikia sąlygas greičiau įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių.
Tačiau kalbantis su atskirų rajonų ūkininkais matome kitokį vaizdą:
kvalifikuotų darbininkų žemės ūkyje trūksta“, - teigė V.Rinkevičius,
teigiantis, kad ministerijos duomenys nėra tikslūs.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad šiais metais
profesines mokyklas baigė 368 žemės ūkio specialistai, iš kurių tik 27 proc.
įsidarbino žemės ūkyje.