ES ir Rusijos santykius antradienį vakare aptarė Lietuvos, Latvijos ir
Estijos ministrų kabineto vadovai, susirinkę į Baltijos Ministrų Tarybos
posėdį Latvijoje netoli Valmieros esančioje Dikli pilyje.
Trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovai per darbo vakarienę
daugiausia dėmesio skyrė santykių su Rusija problemoms, kurios spalio
pabaigoje taip pat turėtų keliamos ES ir Rusijos viršūnių susitikime
Portugalijoje.
Baltijos valstybėms didžiausių problemų kelia energetinių išteklių
tiekimas iš Rusijos bei jų kainos, klausimų kelia ir išorinių ES sienų
pralaidumas bei infrastruktūra pasienio punktuose - Baltijos valstybių
sienos su Rusija drauge yra ir išorinės ES sienos.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai G.Kirkilas, Aigaras Kalvitis,
Andrusas Ansipas susitikime išsakė vieningą nuomonę, kad įprastinės
ginkluotės Europoje sutarties nuostatų turi laikytis visos šiai sutarčiai
priklausančios šalys, todėl Rusija, premjerų teigimu, turi išvesti savo
karines pajėgas iš separatistinių Gruzijos bei Moldovos regionų.
Liepos mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą,
pristabdantį Rusijos dalyvavimą vykdant Įprastinės ginkluotės Europoje
sutartį. Pasitraukimas motyvuotas tuo, kad sutartis paseno ir esą
nepagrįstai varžo Rusijos kariuomenės judėjimą savo teritorijoje.
Prezidentas Valdas Adamkus tokį sprendimą tuomet įvertino kaip Rusijos
geranoriškumo ir noro palaikyti dialogą stoką.
Baltijos šalių premjerai taip pat aptarė Gruzijos siekį tapti NATO nare,
kurį Baltijos šalys remia, bei Ukrainos parlamento rinkimų rezultatus, kurie
turėtų užbaigti sudėtingą politinį laikotarpį, rinkimus nežymia persvara
laimėjus provakarietiškoms partijoms.