„Įstatymo projektas pateisino ne visus lūkesčius ir dėl to kai kurie
glaudžiausi JAV sąjungininkai vis dar susiduria su dirbtinėmis kliūtimis“, -
teigiama trečiadienį paskelbtame bendrame Baltijos premjerų susitikimo
komunikate.
Latvijoje dvi dienas Baltijos Ministrų Tarybos rėmuose posėdžiavę
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pabrėžia, kad bevizis režimas yra
vienas iš Baltijos valstybių prioritetų palaikant santykius su JAV ir
išreiškė ryžtą tęsti atvirą dialogą dėl politinių ir techninių JAV vizų
atsisakymo programos aspektų.
Vasarą JAV palaiminta Vizų atsisakymo programos plėtra siekiama
reformuoti Vizų atsisakymo programą, sustiprinant kelionių bei keleivių
saugumą bei priartinant galimybę į JAV keliauti be vizų į trumpalaikes, ne
ilgesnes nei 90 dienų, turistines keliones.
Priimtas įstatymas yra lankstesnis, nei buvęs anksčiau, nes pagal jį,
sprendžiant, ar šalis galės dalyvauti Vizų atsisakymo programoje, taip pat
bus vertinami tokie kriterijai kaip bendradarbiavimas su JAV kovoje prieš
tarptautinį terorizmą.
Tačiau programoje išlieka atmestų paraiškų vizai gauti procentas, kurį
jau anksčiau kritiškai įvertino Lietuvos užsienio reikalų ministerija
(URM).
URM yra pareiškusi esanti „nusivylusi, nes dėl dirbtinai nustatyto
atmestų paraiškų vizai gauti procento, nors jis ir didinamas nuo 3 iki 10
proc., ne visos bevizio režimo siekiančios šalys iš karto taps programos
dalyvėmis“. 2006 metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc.
Lietuva, siekdama galimybės savo piliečiams be vizų vykti į JAV, jau
keletą metų įgyvendina „kelio gairių“ planą, kuris numato galimybę JAV vizų
atsisakymo programą ateityje taikyti naujosiomis Europos Sąjungos narėmis
tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.