Tai šalies vadovas pareiškė trečiadienį, kalbėdamas Švedijos verslo
apdovanojimų ceremonijoje Vilniuje.
„Prieš 2008 metais vyksiančius parlamento rinkimus gali išpopuliarėti
populistinės praktikos, tačiau, galiu jus patikinti, kad asmeniškai
reikalausiu Lietuvos vyriausybės užtikrinti tinkamas politikos kryptis
infliacijai mažinti ir reformų tempui palaikyti“, - kalbėjo šalies vadovas
lietuvių ir švedų verslininkams.
Jo teigimu, kai kurie Lietuvos ekonomikos rodikliai nėra džiuginantys.
Nepaisant, kad ūkis auga sparčiai ir pajamos didėja, tačiau, anot
prezidento, viena didžiausių problemų vis dar tebėra infliacija.
Prezidentui nerimą kelia infliacijos rodiklis, kuris šiais metais turėtų
siekti 5,6 proc., bei Lietuvos nuosmukis pagal verslo sąlygas - Pasaulio
banko ataskaitoje Lietuva iš 16 vietos nukrito į 26-ąją.
„Tai rodo, kad nepakankamai veržliai vykdome reformas, tad skatinu
Vyriausybę labiau stengtis“, - pabrėžė Lietuvos vadovas.
Infliacija yra vienas pagrindinių kriterijų Lietuvai siekiant prisijungti
prie euro zonos. Vyriausybė skelbia, jog tikisi įstoti į euro zoną 2010
metais, tačiau daugelis ekspertų mano, kad dėl per didelės infliacijos šalis
galėtų prisijungti prie euro zonos keliais metais vėliau.
Tuo metu Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas neigia pesimistines
prognozes, nes esą Vyriausybė sudarydama 2007-ųjų metų biudžetą planavo
infliacijos augimą, todėl, jo nuomone, 2009 metais subalansavus biudžetą
infliacija neturėtų didėti.
Lietuvai nepavyko įsivesti euro nuo 2007 metų pradžios, nes ji neįvykdė
Mastrichto infliacijos.