Agentūra siūlytų nemokamas keliones, bet verslas, neabejoju, būtų pelningas, nes klientai turėtų pasirašyti kontraktą: kelionė nemokama bus tik tuo atveju, jei jie aplanko visas maršrute nurodytas vietoves. Jei tai nepavyksta – “Lingomarazmo” agentūrai sumoka jie. Dvigubai. Smagumėlis!
Savo išskirtiniams klientams būtinai išnuomočiau privatų lėktuvą. Kodėl būtinai privatų? Nes jų pačių pageidavimu lėktuvas turėtų tūpti Londono Hytrou oro uoste, o kiek teiravausi visų didžiųjų oro bendrovių, tai kažkodėl visos skrenda tik į kažkokį Heathrow, kuris su kažkokiu šveplu “ffff” viduryje ir dviguba “w” gale, o tai mano klientams niekaip netiktų, nes jiems šiuos garsus sunku ištarti ir tai pažeidžia jų kaip klientų ir – nepatikėsite - Lietuvos Respublikos piliečių teises.
Taigi privatūs lėktuvai nutūptų ne Heathrow, o Hytrou, kad ir kur jis būtų, nes klientų komfortas juk svarbiausia. Ten jų lauktų solidūs uniformuoti prabangių limuzinų vairuotojai, kurie pasitikdami laikytų dailias lenteles su išskirtinių klientų vardais: “Mr. Peerochkeenus”, “Mr. Shedboroughus”, “Mrs. Booghyelyeveetchyenye”, “Mr. Dzyeghorightys”, “Mr. Eevoshkha”, “Mr. Wayshcoonus” ir kitais.
Pasisektų tik vienam, kurio pavardė – įtartinai panaši į “svetimvardį”.
Diskusijos vyko ilgos, tačiau limuzinų firmos vadovybės niekaip nepavyko įtikinti, kad elementarus mandagumas ir sveikas protas reikalauja žmogaus vardą rašyti taip, kaip jis rašomas jo pase. Ką ten kalbėti apie kokius nors specialius simbolius su paukščiukais ar taškiukais, britai užsispyrė nors tu ką, kad rašys klientų pavardes taip, kaip girdi.
Sakė: “Mes labai apgailestaujame, bet kaip jūs mums, taip mes jums, mes kažkaip pagalvojome, kad tai būtų keliaklupsčiavimas užsieniečiams ir tai irgi pažeistų mūsų, kaip Jos Didenybės pavaldinių, teisę, rašyti vardus taip, kaip norime”. Teko nusileisti.
Tačiau pavyko išsiderėti puikų sandorį – paslaugūs vairuotojai dykai vežiotų išskirtinius klientus, ten, kur tik šie panorės. Tiesa, nedidelė problema: vairuotojai nekalba lietuviškai. Bet išspręstume ją labai paprastai – kiekvienam klientui būtų įteikta daili kortelė su nurodytu kelionės maršrutu. Ją pakaktų tik parodyti vairuotojui ir jis jau pagal pavadinimus susiorientuotų, kur vežti keleivį.
O turistinius maršrutus sugalvojau tikrai nuostabius. Ponioms patarčiau būtinai išgerti arbatėlės Meifire, užsukti į Hervio Nikolsono parduotuvę Naitsbridže, apsipirkti Slouno gatvėje (tikėsimės, vairuotojas nenuveš į “Slough”), pasivaikščioti po Olandų parką (nesvarbu, kad jis pavadintas ne olandų, o lordo Hollando garbei) ir negaišti laiko Piemenų Krūmynui, nes ten nėra jokių gerų parduotuvių – jau verčiau nuvažiuoti į Pietų Halo priemiestį, kur galima labai pigiai įsigyti indiškų papuošalų. Na, o jei pasiryš nutolti nuo Londono – tai rekomenduoju nuostabųjį Bef kurortą ir jo puikųjį pirčių kompleksą.
Ponams pirmiausia reikėtų nuvykti į Sevilo eilę ir ten užsisakyti po pagal išmatavimą siūtą eilutę, o pas Džordžą Kleverlėjų - batus. Būtinai apsilankyti Sotorke, kur yra didysis Bara turgus – jį rasite Aukštutinėje Bara gatvėje (jei kartais vairuotojas jos nerastų, tai greta esančius Dramblį ir Pilį jis tikrai žino).
Čerčilio gerbėjams reikėtų nuvažiuoti į Herou, kur yra jo buvusi mokykla, kurioje mokėsi ne tik jis, bet ir Džavacharlalas Neras (jeigu limuzino vairuotojas bus indų kilmės, tai jis tikrai akimirksiu atpažins šią pavardę kelialapyje). Ištroškusiems egzotikos – Čainataunas ir Kemdentaunas, bet jei ponai žmonoms sumanys lauktuvių atvežti po indišką sarį, Sario grafystėje jų neras – geriau sarių ieškoti Bau.
Ten ne tik daug sarių ir lietuvių, bet ir vietos įdomybių. Bau yra apdainavęs net anglų viduramžių poetas Šoseris. O bet kuris Bau sutiktas juodaodis praeivis parodys, kur gyveno ir kartu su “Rol Dyp Kriū” koncertavo garsusis reperis Dizis Reskalas.
Tuo savajį neįgyvendinamą “Lingomarazmo” turą ypač svarbiems klientams norėčiau ir baigti, nes jau darosi nebejuokinga.
Visi mano išvardyti minėti transkribavimo “perlai” yra neišgalvoti, o surinkti iš lietuviškos spaudos – renku juos kaip marazmo, iki kurio prieita dėl lietuvių kalbos įstatymų, nutarimų ir jų pakeitimų. Tekstus redaguojantys kalbos stilistai ir specialistai patys nuo jų čiaudi, kosti, ir krenkščia, bet nieko negali padaryti, nors dauguma jų mieliausiai vartotų tik kelias archaiškas, jau nusistovėjusias, į kalbą įaugusias sulietuvintas “svetimvardžių” versijas, o visa kita rašytų originalia forma.
Tačiau jie negali. Tą jiems draudžia galiojantis įstatymas, reikalaujantis, kad visi užsieniniai vietovardžiai būtų sulietuvinami. Tad besityčiojantys skaitytojų komentarai, nuolatos pajuokiantys neatpažįstamai iškraipytus vietovardžius, kurių, sudomintas konkrečios informacijos ir panūdęs juos aplankyti, niekada nesusirasi nė viename miesto plane ar žemėlapyje, kalbos stilistams būna itin skaudūs, nes jie dėl to nekalti – jie tik laikosi galiojančio įstatymo. Kol kas dar, laimei, jie palieka žmonių pavardes neiškraipytas. Bet tai tik laiko klausimas.
Nes netrukus, atrodo, vėl bus svarstomas dar vienas įstatymo pakeitimas, kurio gresiantis rezultatas – bus galutinai uždrausta vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Tad atvejai, kai “sulietuvinus” žmogaus vardą ir pavardę pasikeičia jo inicialai ir jis pats, nors jam pirštu rodai, nebeatpažįsta, kad yra paminėtas svetima kalba parašytame tekste, bus vis dažnesni.
Nes grupė “genialių” teisininkų išaiškino, kad tai “pažeidžia Lietuvos piliečių teises į valstybinės kalbos vartojimą ir beprasmiškai apsunkina lietuviškų tekstų skaitymą, riboja piliečių savišvietos galimybes”.
Nes juos palaiko grupė “kalbos patriarchų”, tarp kurių ir liūdnai pagarsėję tuo, kad šiais laikais vis dar nemoka naudotis kompiuteriu ir internetu. Palyginti su jais V.Kudirka ir jo pažiūros gali pasirodyti radikaliai novatoriški.
Tad “Google” naršyklė, šiandieniniam pasauliui tapusi nepamainomu greitos informacijos šaltiniu bei keblumai, kokius kelia originalo vardų nežinojimas, šiems patriarchams visiškai neaktualūs. Jie, naudodamiesi kalbos demagogų siūlomomis “neribotomis savišvietos galimybėmis” niekada nebandė paieškoti “Šoserio” biografijos internete arba nusipirkti jo knygą “Amazon.com” parduotuvėje.
Nes labai gali būti, kad Lietuvos Seimo nariai, kurių pražūtingai didelę dalį sudaro tokie, kurie į užsienį keliauja tik gerti su girtomis delegacijomis ir moka tik vieną užsienio kalbą – rusų – nubalsuos už tai, kad “svetimvardžiai” būtų lietuvinami. Nes visa, kas už vakarinės Lietuvos sienos, jiems – svetima ir baisu, tad ir tenykščiai toponimai – “svetimvardžiai”, su kuriais reikia kovoti. Nes jiems nereikia gyventi, keliauti, ir bendrauti Europoje ir pasaulyje. Nes jiems nereikia raudonuoti kaskart, kai visas pasaulis dėl to iš mūsų juokiasi.
Trumpas žodynėlis normaliems europiniams žmonėms
Meifiras – Mayfair, Hervis Nikolsonas – “Harvey Nichols”, Slouno gatvė – Sloane Street, Olandų parkas – Holland Park, Piemenų Krūmynas – Shepherd’s Bush, Pietų Halas – Southall, Bef – Bath, Sevilo eilė – Saville Row, Džordžas Kleverlėjus – George Cleverley, Sotorkas – Southwark, Bara turgus – Borough Market, Aukštutinė Bara gatvė – Borough High Street, Dramblys ir Pilis – Elephant and Castle, Čerčilis – Churchill, Džavacharlalas Neras – Jawaharlal Nehru, Čainataunas – Chinatown, Kemdentaunas – Camden Town, Sario grafystė – Surrey, Bau – Bow, Šoseris – Chaucer, “Rol Dyp Kriū” – “Roll Deep Crew”, Dizis Reskalas – Dizzee Rascal.