Deja, šį kartą nutiko atvirkščiai: pavasarį pažadų apie ekologinių ūkių plėtrą suvilioti ūkininkai rudenį pasijuto it musę kandę: derlius jau nuimtas, pasėti žieminiai javai, o kiek tiksliai gaus išmokų už pasėlius, žmonės iki šiol nežino. Kauno rajono žemdirbiai svarsto galimybes dėl tokios apgavystės paduoti į teismą pačią valstybę ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Parama sumenko
Kauno r. ūkininkas N. Dubnikovas, kaip ir dar apie šeši šimtai žemdirbių, ekologiškai ūkininkauti pradėjo tik šiemet. „Sausio mėn., skaitydamas Kaimo plėtros programos (KPP) projektą, pamačiau, kad ekologiniams ūkiams už hektarą javų planuojama skirti 333 EUR (1150 Lt) išmoką. Tą žinodamas, aš, kaip ir kiti ekologiškai ūkininkauti nutarę ūkininkai, iki kovo 1 d. padavėme paraiškas VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoti mūsų ūkius. Domėjomės KPP priėmimo tvarka, pagrindinę informaciją gaudavome per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR). Iki kovo 1-osios apie jokį paramos mažinimą niekas nekalbėjo“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo N. Dubnikovas. Kadangi KPP projekte buvo nustatyta maksimali paramos suma vienam ūkiui (ne daugiau kaip 150 tūkst. Lt), nuo 1989 m. ūkininkaujantis ir dabar beveik 400 ha dirbantis N. Dubnikovas paskaičiavo, kad jam vertėtų auginti apie 150 ha ekologiškų javų, tiek ir pasėjo.
Vasarą pasigirdo kalbų, kad tiek paramos, kiek anksčiau buvo skelbta KPP projekte, nebus, išmokos už hektarą bus gerokai mažinamos. Sklandant įvairiems gandams apie paramos mažinimą ekologiniams ūkiams, netruko ateiti ir ruduo, iki to laiko ūkininkai ne tik nukūlė augintus javus, bet jau spėjo žiemkenčius pasėti kitų metų derliui. Ekologiškai ūkininkauti pradėję žemdirbiai visą vasarą nežinojo, kiek gi tiksliai išmokų už hektarą jie gaus (ne pirmus metus ekologiškai ūkininkaujantiesiems galioja seniau patvirtinto dydžio išmokos – „ŪP“ past.). Tik rugsėjo 20 d. Europos Komisija (EK) pagaliau pritarė Lietuvos 2007-2013 metų KPP. Joje numatytos tokios išmokos už ekologiškus pasėlius: už javus – 215 EUR/ha, daugiametes žoles – 127 EUR/ha, sodus ir uogynus – 516 EUR/ha, daržoves ir bulves – 440 EUR/ha, vaistažoles – 489 EUR/ha.
Tuo tarpu sausio mėn. paskelbtame KPP projekte buvo nurodyta 333 EUR išmoka už javų hektarą. Palyginti su ankstesniu KPP variantu, dabartiniame išmokos už daugiametes žoles, daržoves ir bulves nepasikeitė, už vaistažoles padidintos dviem eurais, už sodus ir uogynus sumažintos iki 516 EUR/ha. Jei, kaip tikimasi, maždaug per mėnesį naujasis 2007-2013 metų KPP Briuselyje bus galutinai patvirtintas nekeičiant minėtų skaičių, tai išmokų sumažinimą (palyginti su žadėtomis metų pradžioje) labiausiai pajus ekologiškų javų augintojai ir sodininkai.
Nuo praradimų neišsisuks
Kai reikėjo sėti žiemkenčius, N. Dubnikovas, kaip ir visi kiti pradėjusieji ekologiškai ūkininkauti, dar nebuvo garantuoti, kad parama sumažinta. „Nuėmiau derlių, pasėjau žieminius javus, kurie derės kitąmet, tiksliai nežinodamas, kokias gi išmokas už ekologiškus pasėlius gausiu. Nesuprantu, kaip galima taip ilgai delsti, laikyti visus žemdirbius nežinomybėje.
Mus „maitino“ gandais apie paramą. Tačiau ūkininkaujant reikia ir skaičiuoti. Ne vien iš idėjos auginamas ekologiškas derlius. Jei Lietuvai ir Europos Sąjungai (ES) reikia ekologiškų produktų ir tai yra remtina žemės ūkio šaka, jei tai skatinama, tam skiriama parama. Prieš pasiryžtant penkerius metus ekologiškai ūkininkauti (pretenduojant į išmokas už ekologiškus pasėlius, reikia įsipareigoti taip ūkininkauti ne mažiau kaip penkerius metus – „ŪP“ past.), turi žinoti, ką gausi, kada, apskaičiuoti, ar toks ūkininkavimo būdas ekonomiškai apsimokės. Žinoma, patriotiniai jausmai pinigais nevertinami, - kalba N. Dubnikovas ir priduria, - Jei visus metus ūkininkai nežino tikslių skaičių, kyla klausimas, ar iš viso ekologiškų produktų valstybei reikia. Jei reikia, tai turi būti atitinkamai ir daroma. Gal nereikia, o tik vaidinama, kad reikia?..“
N. Dubnikovas pasakoja, kad anksčiau į ekologinį ūkininkavimą stačia galva nesiveržęs, nes tai, jo manymu, buvo gan miglotas dalykas, nebuvo aiški produkcijos realizavimo perspektyva. Iki pavasario, kol reikėjo paduoti paraišką „Ekoagros“ dėl ūkio sertifikavimo, jis teigia vis tikslinęsis, ar tikrai bus mokama žadamo dydžio parama už ekologiškus plotus. Pasak ūkininko, tiek Žemės ūkio ministerijoje, tiek ŽŪR vykusiuose susirinkimuose žemdirbiams būdavo žadama, kad išmokos nebus labai mažinamos.
Pasitikėdamas tokiomis kalbomis N. Dubnikovas įsidrąsino ir ryžosi auginti ekologiškus javus. Dabar jis jaučiasi smarkiai nusivylęs, o ir pasitraukti iš pradėtos veiklos keblu – ir vienu, ir kitu atveju nuostoliai neišvengiami. Toliau ūkininkaudamas ekologiškai N. Dubnikovas negaus tokios paramos, kokios iš pradžių tikėjosi. Pasitraukęs iš šios žemės ūkio šakos, jis patirs nuostolių dėl negauto derliaus. Visi žino, kad ekologiškuose pasėliuose augalai dera menkiau negu chemizuotuose, gausiai tręšiamuose mineralinėmis trąšomis. Įprastai ūkininkas savo žemėse gaudavo 6-7 t/ha kviečių, ekologiškai ūkininkaujant jų derlius per pusę mažesnis – 3-3,5 t/ha. Žinant šių metų supirkimo kainas, prarastas pajamas iš 150 ha nesunku suskaičiuoti.
„Ar vienaip, ar kitaip žiūrėsi, šiemet ekologiškai ūkininkauti pradėję žemdirbiai liko apgauti. Žadama parama mus sugundė imtis tokio verslo, todėl negavome įprasto derliaus, o dabar jau aišku, kad ir laukto dydžio išmokų nebus. Jos daug mažesnės. Dėl to atsiranda dar viena problema: esant mažesnėms išmokoms už ha, mes per mažą plotą sertifikavome, kad susidarytų maksimali galima parama ūkiui (minėti 150 tūkst. Lt). Žinodamas, kad vietoj žadėtų 1150 Lt už javų ha dabar bus tik 740 Lt ir norėdamas gauti maksimalią galimą paramą, būčiau sertifikavęs ne 150 ha, o galbūt net 250 ha“, - samprotauja N. Dubnikovas.
Jaučiasi paliktas nuošalėje
„Reikiamu laiku nežinodami tikros informacijos (galbūt dirbtinai vilkinamas jos paskelbimas), ūkininkai vėl atsiduria tarp atsiliekančiųjų. Nesuprantu, kodėl iš anksto žemdirbiams tiesiai šviesiai nepasakyti, kaip bus. Kam sausio mėn. buvo sukurtas KPP projektas, jei valdžia neturėjo tikrų skaičių, informacijos? Matyt, ūkininkai buvo mulkinami tik tam, kad kuo daugiau jų, suvilioti gražiais pažadais, registruotųsi ekologiškai ūkininkauti. Iš tiesų nemažai žemdirbių šiemet pradėjo taip ūkininkauti, tad valdžia galėjo „susidėti paukščius“ ir pasigirti Briuseliui, kaip mūsų šalis stengiasi plėsti ekologinę gamybą“, - svarsto N. Dubnikovas. Jam neaišku, kodėl KPP projekte keičiantis išmokų dydžiui ūkininkai apie tai nebuvo aiškiai ir viešai informuojami. „Susidaro įspūdis, kad žemdirbiams nežinant išmokos nuo 1150 Lt/ha „nukrito“ iki 740 Lt/ha, ir visi tylėjo. Jei būtume tai žinoję, gal mes „su šakėmis“ būtume prie ŽŪM ėję. Dėl tokių nesąmonių patiriame konkrečių nuostolių. Kas juos mums padengs?“ – klausia N. Dubnikovas.
Kartu jį domina ir ekonominis pasikeitusių išmokų dydžių pagrindimas. „Girdėjau, kad skaičiavimus atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Tačiau viešai žemdirbiams nieko nebuvo pateikta, tik ministerijai. Ar tai tokia didelė paslaptis, atominę raketą kuriame, ar ką? Reikėjo ūkininkus informuoti, paaiškinti: ekonominiai skaičiavimai rodo, kad jums turi užtekti tiek ar tiek išmokų. Pamatę skaičius, būtume galėję apsispręsti dėl ateities arba diskutuoti su valdžia. Ne, to nėra. LAEI skaičius atiduoda ŽŪM, ten valdininkai tyliai pasižiūri... Kodėl ŽŪR nežiūri, ūkininkai? Turėjo būti viešai paskelbta. Aš, kaip ekologinio ūkio savininkas, nedalyvavau šiame procese, mano nuomonės niekas neklausė, nors aktyviai šiuo reikalu domėjausi. Deja, jokio atgalinio ryšio nebuvo nei iš ŽŪR, nei iš rajono Žemės ūkio skyriaus ar Ūkininkų sąjungos. Niekas nieko nežinojo, o kažkas kažkur kažką darė“, - piktinasi N. Dubnikovas.
Tiesa, N. Dubnikovas prisimena, kad pavasarį priduodant dokumentus dėl ūkio sertifikavimo „Ekoagros“, viename jų buvo nurodyta nežymi pastaba, kad nesant numatytos paramos, visą riziką ūkininkas įsipareigoja prisiimti sau. „Nesu mažaraštis, skaitau po kokiu tekstu pasirašau. Bet ūkininkai nori tikėti, kad valdžia stengsis dėl mūsų ir mūsų nenuskriaus. O jei kažkas krypsta į kitą pusę, būk malonus, ateik ir žemdirbiams pasakyk. Blogiausia, kad iki pat rudens niekas nieko nesakė, visi tylėjo. Nuolat skaitau laikraščius, - jokios informacijos apie galimą išmokų mažinimą nebuvo. Kitų metų derliui pasėjau žieminius, nežinodamas, kas bus ateityje. Koks absurdas! Kyla įtarimas, kad valdžia specialiai nori išdalyti (kad ir po nedaug) išmokas kaip socialinę paramą kuo didesniam skaičiui žemdirbių (net ir ekonomiškai silpnų), kad vėliau jie „teisingai“ balsuotų rinkimuose“, - kalba N. Dubnikovas. Jo įsitikinimu, ekologiškai ūkininkauti gali tik ekonomiškai stiprus, turintis technikos ūkininkas, o ne mažažemis nederlingoje žemėje.
Sumažinti „liepė“ Briuselis
ŽŪM sekretorius Vytautas Grušauskas, kaip ir ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas, “Ūkininko patarėjui” teigė, kad informacijos apie numatomą išmokų dydį nuo ekologiškai ūkininkaujančiųjų niekas neslėpė, o diskusijose dėl KPP dalyvavo ir ŽŪR, ir ŽŪM atstovai.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis Latvija ir Estija, išmokos už ekologiškus pasėlius skiriasi kaip diena nuo nakties, pas mus iki 2006 m. parama buvo kelis kartus didesnė. Tai ūkininkus skatino kuo labiau ir greičiau vystyti ekologinį ūkininkavimą. Kai su Briuseliu derėjomės dėl 2007-2013 metų paramos programos ir šalyje lankėsi EK specialistai, jie išsakė daug priekaištų, kad ekologinių ūkių paramai skiriamas lėšų dydis neatitinka gaunamos ekologiškos produkcijos kiekių, t.y. gaudami labai dideles išmokas ūkininkai tampa nesuinteresuoti dar užauginti bei realizuoti derlių. Atsižvelgdami į EK rekomendacijas, kartu dirbdami su ŽŪR, išmokų dydžius iš pradžių sumažinome švelniai. Derinant su Briuseliu KPP toliau, buvo akcentuota, kad sumažinimas tik „kosmetinis“, taigi mums neliko kito kelio, kaip tik dar kartą skaičiuoti ir paramą koreguoti. Reikia pasakyti, kad aplinkosaugai skirti pinigai niekur nedingo, tiesiog jie bus panaudoti pagal kitas programas. Su tokiomis išmokomis už ekologiškus pasėlius, kokios dabar numatytos, rimtai ūkininkaujantieji sutinka. Pamažinta parama, manyčiau, kiek pristabdys entuziazmą tų, kurie ekologinį ūkį vertina tik kaip pasipelnymo šaltinį ir į šią šaką eina vien tik dėl išmokų. Dar kartą pabrėžiu, kad visose diskusijose dalyvavo ŽŪR, kurie situaciją puikiai žinojo. Todėl ūkininkai negali tvirtinti, kad apie numatomą paramos sumažinimą jie nebuvo informuojami“, - „ŪP“ sakė V. Grušauskas.
Panašiai kalba ir B. Markauskas. „Nuo pat pradžių ŽŪR dalyvavo diskusijose dėl išmokų už ekologiškus pasėlius dydžio. Mes laikėmės pozicijos, kad išmokų lygis ir toliau turi išlikti toks, koks buvo 2004-2006 metais. Kitaip būtų diskriminuojami dar tik pradedantieji ekologiškai ūkininkauti. Deja, mūsų nuomonė nieko nelėmė, nes pagrindinis argumentas mažinti išmokas buvo EK reikalavimas tą padaryti, esą kitaip Briuselis netvirtins 2007-2013 metų KPP. Ūkininkai tikrai neturėtų priekaištauti, kad jie negalėjo dalyvauti diskusijoje dėl išmokų, arba kad nebuvo informuojami apie numatomą mažinimą. Tie ūkininkai, kurie rengėsi imtis ekologinio ūkininkavimo, tikrai turėjo pasidomėti, kas jų laukia. Žinoma, nei ŽŪM, nei ŽŪR negali kiekvienam atskirai paskambinti, žmonės tiesiog patys turėtų labiau domėtis“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė ŽŪR pirmininkas.
Dar nežino, ką toliau daryti
„Atsirado ekologinį ūkininkavimą apsunkinančių papildomų reikalavimų, tuo tarpu išmokos sumažėjo bene tris kartus, palyginti su ankstesniais metais. Gal ekologinių ūkių nebereikia? Tuomet tegul valdžia aiškiai ir pasako mums, taip pat ir Briuseliui. Netikiu, kad ES ekologinių ūkių nereikia. Tikrai reikia, taip pat ir Lietuvai, tačiau kažkas norom ar nenorom tai žlugdo. Arba ŽŪM sėdi neprofesionalai, kurie šios srities neišmano, arba veikia slapti politiniai, o gal ekonominiai tikslai“, - ministeriją kritikuoja ūkininkas.
Iki lapkričio 1 d. visi ekologiškai ūkininkaujantieji Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pateikti likusius išmokoms gauti reikalingus dokumentus (ekologinio ūkio sertifikatą ir kt.). N. Dubnikovas taip pat tokį sertifikatą savo ekologinio ūkio daliai gavo. Tačiau jis negali galutinai apsispręsti, ar iš viso verta mažesnės nei tikėtasi paramos kreiptis.
VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiemet pavasarį ekologiniams ūkiams sertifikuoti įstaiga gavo 2974 paraiškas, iš jų 674 nauji ūkiai, pirmaisiais metais prašantys sertifikuoti ūkį. Iki rugsėjo 25 d. tikrinimo darbų atlikimo iš viso atsisakė 111 pareiškėjų, iš jų 86 pirmaisiais metais teikę paraiškas. Gali būti, kad viena pagrindinių noro nutraukti ekologinį ūkininkavimą priežasčių – sudėtingesni reikalavimai ir gerokai sumažėjusios išmokos.
Minėtas Kauno r. ūkininkas kartu su kitais pažįstamais žemdirbiais, kurie taip pat pasijuto apgauti valstybės (anot N. Dubnikovo, „suvedžioti“ viešai paskelbto oficialaus dokumento - KPP projekto), svarsto mintį kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, jei tik advokatai surastų juridinį pretekstą.