„Kad teismas nubaustų nelegaliai veikiantį universitetą turi būti
nustatytos tikslios veikos, aiškiai aprašyti studijų vykdymo faktai, turi
būti iki smulkmenų surinkti visi įrodymai. Tuomet galima surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolą, bet to padaryti ministerija
negali, tai teisėsaugos institucijų kompetencija“, - BNS ketvirtadienį
aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos departamento direktorė Gitana
Jurgelaitienė.
Studijų kokybės ir vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys
dienraščiui „Kauno diena“ ketvirtadienį teigė įtariantis, jog Lietuvoje
nelegalią veiklą vykdo net keli Rusijos universitetai: Tarptautinis
universitetas Maskvoje, Maskvos valstybinis industrinis, taip pat Maskvos
valstybinis ekonomikos, statistikos ir informatikos universitetai bei
Maskvos naujasis teisės institutas.
Anot ŠMM Studijų departamento direktorės, švietimo ir mokslo viceministrė
Virginija Būdienė jau pavedė išsiaiškinti dienraštyje pateiktą informaciją
ir, jei ji pasitvirtins, ministerija kreipsis į teisėsaugos institucijas.
Nustačius faktą, jog universitetas ar jo padalinys vykdo ir organizuoja
nelegalias studijas, pagal Lietuvos įstatymus jam gresia administracinė
atsakomybė, užtraukianti piniginę baudą nuo 5 iki 10 tūkst. litų.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus
Domarkas teigia, jog siekiant įrodyti nelegalią universitetų ar jų padalinių
veiklą užtektų studentų parodymų arba būtų galima operatyvinę veiklą vykdyti
infiltruojant pareigūnus.
„Aš niekaip nesuprantu, kaip verdant naminukę miške kaimietį pagauti
sugebama, o nelegaliai veikiančių universitetų surasti niekas negali“, - BNS
ketvirtadienį piktinosi V.Domarkas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) prieš kelias savaites
nelegalių užsienio valstybių aukštųjų mokyklų veiklą Lietuvoje paskelbė
esant grėsme nacionaliniam saugumui, nes juos baigę absolventai vėliau
siekia dirbti valstybės tarnyboje ir gali tapti priklausomi nuo užsienio
valstybių specialiųjų tarnybų.
„Jie dirba namų sąlygomis - bute ar rūsyje, kur negali būti užtikrinama
jokia studijų kokybė. Jiems pakanka išlaikyti kelis egzaminus ir jie jau
tampa „specialistais“, o paskui dar siekia įsidarbinti valstybės tarnyboje“,
- aiškino komiteto pirmininkas.
ŠMKK tuomet kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK),
prašydamas įvertinti situaciją nacionalinio saugumo požiūriu - posėdis šiuo
klausimu numatomas kitą savaitę.
NSGK pirmininkas A.Matulevičius taip pat pripažįsta egzistuojant „negerą
tendenciją“, bet, jo nuomone, nebūtina įrodinėti nelegalios Rusijos ar
Baltarusijos universitetų bei jų filialų veiklos - tiesiog užtektų itin
atsargiai pripažinti jų išduodamus diplomus.
„Nieko čia nereikia įrodinėti, užtenka labai atsargiai pripažinti
diplomus. Juk mokytis gali bet kur, bet jei tavo diplomo niekas nepripažins,
tai problemos ir nėra“, - BNS nuomonę dėstė A.Matulevičius.
ŠMM duomenimis, Vyriausybė yra davusi licenciją tik Lenkijos Balstogės
universiteto filialo veiklai Vilniuje, tačiau nėra išdavusi leidimo veikti
jokiam Rusijos ar Baltarusijos universitetui. Nepaisant to, per pastaruosius
penkerius metus net 500 Lietuvos piliečių kreipėsi į SKVC, prašydami
pripažinti jų Rusijos ar Baltarusijos aukštosiose mokyklose įgytą
išsilavinimą.
2005 metais Lietuvoje buvo nutraukta Tarptautinės Baltijos akademijos
(TBA) veikla. Ši akademija Lietuvoje nelegaliai veiklą vykdė nuo 2003-iųjų,
ją globojo Lietuvoje taip pat nesertifikuotas Baltijos rusų institutas.