Valosi kelią nepadoriems tikslams
Panevėžio valdžios barbariškų žingsnių į Skaistakalnio parką, atrodo, nesulaikys nei miesto bendruomenės raudos ir prašymai atsikvošėti, nei rimti specialistų argumentai.
Kaip išsiaiškino „Panevėžio rytas“, savo nepadoriems kėslams miesto valdžia jau tyliai valosi ir teisinį kelią, kad paskui jos su jokiomis įstatymų ietimis nesustabdytų kultūros paveldo sergėtojai.
Šalies sostinę pasiekiantys Panevėžio valdžios atstovai deda visas pastangas, kad Skaistakalnio parkas nebūtų įrašytas į dabar rengiamą miesto urbanizuotų vietovių registrą kaip itin saugotinas ir nekeičiamas kultūrinio paveldo objektas.
Ir jiems kol kas tai sekasi daryti visai neblogai.
Kelyje - nematomas priešininkas
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio darbuotojai jau prieš 9 mėnesius susidūrė su keistu nematomu priešininku.
Iš Kultūros paveldo centro gavęs jau parengtą registro projektą Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas jame niekaip nesurado vieno objekto - Skaistakalnio parko.
Pamanęs, kad tai tik menkas nesusipratimas, miesto paveldosaugininkų atstovas projekto nepasirašė ir persiuntė atgal į Vilnių, kad klaida būtų ištaisyta.
Tačiau, pasirodo, tai nebuvo klaida. Sostinės atstovai užsispyrė ir Skaistakalnio parko kaip neįtraukia į registrą, taip ir neįtraukia. Aiškindami, kodėl taip daro, kartą jie išsitarė, kad to jų prašo miesto vadovai.
Vadų interesai - ir asmeniniai
„Plano vertinimo tarybos nariai pasakė tiesiai, kad mūsų savivaldybės vadų interesas yra toks. Mūsų vadai siekia, kad parkas netaptų itin saugotina teritorija ir kuo mažiau pažeistų jų interesus“, - sakė A.Umbrasas.
Anot paminklosaugininko, miesto visuomenės atstovai labai teisingai paklausė: o kam to reikia - Skaistakalnio parką paversti kone Paryžiaus kopija. Atsakymas į tai irgi buvęs aiškus: kai kuriems savivaldybės asmenims pinigams sukti.
„Miesto plėtros tendencijos tampa pavojingos - jos liudija ne apie paveldo išsaugojimą, o apie griovimą“, - neslėpė matąs pavojaus ženklų A.Umbrasas.
Keistas sostinės klerkų darbų vilkinimo procesas iki šiol mįslingai tęsiasi. Skaistakalnis į tikslinamą griežtai saugomų paveldo teritorijų planą niekaip netelpa, ir gana.
Visos idėjos - nuo antro galo
A.Umbrasą stebino itin nesuvokiamas mero Vito Matuzo vadovaujamos savivaldybės veikimo principas: visas idėjas pradėti įgyvendinti iš antro galo.
Dėl to esą sugaištama pernelyg daug laiko, iššvaistoma pinigų su verslu susijusiems projektams, o rezultatas - nulinis, nes atsimušama į įstatymus, draudžiančius tą fiks idėją įgyvendinti.
Vienas tokios veiklos pavyzdys esąs ir Skaistakalnio parkas. Valdžia skelbia konkursus, premijuoja autorius, mėto lėšas, kliedi apie kažkokius meilės miestus, o galop išaiškės, kad parkas yra saugotina paveldo zona ir jame bet kokios statybos draudžiamos.
„Norėdama ką nors statyti, savivaldybė turės kreiptis į mus dėl projektavimo sąlygų, mat tos sąlygos privalomos ir vizijoms. O kadangi objektas saugojamas, mes tų sąlygų neišduotume, nes parkas su jame buvusia dvarviete įrašytas į išaiškintų paminklų sąrašą“, - aiškino paveldosaugininkas.
Tokių fiasko patyrusių vizijų A.Umbrasas Panevėžyje gali suskaičiuoti visą pulką: konservų fabrikas, Savanorių aikštė, o dabar jau kalbama ir apie spirito fabriką.
Baisiausia iš viso to - kiek išleidžiama pinigų toms neįgyvendinamoms vizijoms.
A.Umbrasas pasisakė vienareikšmiškai už senojo parko išsaugojimą, o vadinamąjį Paryžių patarė kelti į Parko gatvėje esantį naująjį parką, kur dar nėra susiformavusio jokio vertingo paveldo.
Panevėžyje nėra nė vieno parko
Nors Panevėžyje nuolat vardijami net keli parkai, tačiau oficialiai įregistruotų mieste jų nėra nė vieno.
Būtent todėl vadinamajame naujajame parke palei Parko gatvę leidžiamos bet kokios statybos - tiek bažnyčios, tiek ir kelių sporto arenų.
Kai anksčiau šia tema žurnalistė kalbėjo su Panevėžio regiono aplinkosaugininkų vadovu politiku Valdemaru Jakštu, jis manė, kad neskubėjimas įteisinti parkų taip pat gali būti susijęs su valdžios komerciniais interesais.
Dabar savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis pranešė, kad vis dėlto jau rengiamasi suteikti miesto parkams oficialų statusą. Pirmasis parko vardą turėtų gauti senasis Skaistakalnio parkas.
„Mes dabar darome Skaistakalnio parko inventorizaciją, nustatome ribas ir tada įregistruosime. Parko specialiajame plane bus suskaičiuotas kiekvienas medis“, - dėstė S.Matulis.
Kita valdžia galės nugriauti
Vėliau bus inventorizuoti ir Naujasis, ir Berčiūnų parkai. Tai, anot valdininko, turėtų būti padaryta gal net kitais metais.
Įregistruotuose parkuose statybos būsiančios jau draudžiamos, tačiau laikiniems statiniams - dar atviras kelias. Ir kioskeliai, ir paviljonai galėsią stovėti. Taigi ir „Mažasis Paryžius“ iš laikinų statinių galės išdygti kad ir Skaistakalnyje.
„Nepatiks, kita valdžia galės ir nukelti“, - sakė S.Matulis.
Be to, architektas priminė, kad dar prieš 5 metus miesto taryba patvirtino suformuotą sklypą Skaistakalnio parko teritorijoje komercinės paskirties ir verslo objektams statyti. Tas sklypas yra 22 arų ir apima parke esančią vienintelę garsiąją dvarvietę - poeto ir visuo-menės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos ansamblį.
Apie tai, kokį planą paminklosaugininkai derina Vilniuje, S.Matulis patarė klausti už paveldosaugą atsakingą savivaldybės darbuotoją Loretą Paškevičienę.
Svečiai pavydi Skaistakalnio
L.Paškevičienė teigė, kad Skaistakalnio parkas nėra paveldo objektas, paveldui vertinga tik ta dalis, kuri įeina į dvarvietės statinių ansamblį.
Vyresnioji specialistė manė, kad parkas galėtų būti įregistruotas kraštovaizdžio registre, nes išties yra vertas išsaugoti.
„Man dar miesto svečiai yra sakę: ką turite, tai turite - Skaistakalnio parką“, - prisiminė pašnekovė.
Paveldosaugos specialistė sakė, kad prieš dvejus metus priimtame specialiajame plane - miesto kultūros paveldo tinklų schemoje Skaistakalnio parkas yra, todėl jame statyba draudžiama. Tačiau jei dabar parkas bus įtrauktas į urbanistinių vietovių registrą, bus saugojamas dar griežčiau - jame ir laikinos statybos bus ribojamos.
L.Paškevičienė manė, kad nelabai drastiški siūlymai sumoderninti parką nėra baisūs, bet ekstremalūs - nepriimtini.
Savo nuomonę dėl parko išsaugojimo darbuotoja teigė bandanti išsakyti ir politikams.
Darbuotoja skundėsi, kad Kultūros paveldo centras registro projektą rengia pernelyg nesitardamas su miesto atstovais, į svarstymą rugpjūtį jis nieko nepakvietė iš Panevėžio atvykti.