Dirb­si­me pa­tys ar lauk­si­me už­sie­nie­čių tal­kos?

Dar­bo jė­gos trū­ku­mą mū­sų že­mės ūky­je šian­dien siū­lo­ma kom­pen­suo­ti su­pap­ras­ti­nant dar­bi­nin­kų įve­ži­mą iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių. Jau vei­kia tvar­ka, lei­džian­ti dar­bi­nin­kams iš Uk­rai­nos kur kas grei­čiau nei anks­čiau at­vyk­ti dirb­ti į Lie­tu­vą.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos tei­gi­mu, dar­bo jė­gos trū­ku­mu mū­sų darb­da­viai ma­žai do­mi­si. Šie­met bir­ža iš­da­vė tik 11 dar­bo lei­di­mų už­sie­nio pi­lie­čiams dirb­ti že­mės ūky­je ir tik du lei­di­mus - Uk­rai­nos pi­lie­čiams.

Šian­dien “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­ju­je” ir svars­to­me: “Ar už­sie­nio pi­lie­čiai pa­dės lik­vi­duo­ti dar­bo jė­gos trū­ku­mą Lie­tu­vo­je?”

Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Rinkevičius: “Ku­ri iš Bal­ti­jos ša­lių grei­čiau­siai ir lanks­čiai iš­nau­dos sa­vo rin­ką dar­bo jė­gai iš bu­vu­sių­jų TSRS ša­lių, ta dau­giau­siai ir lai­mės.

Lat­vi­ja ir Es­ti­ja dėl vi­siems su­pran­ta­mų prie­žas­čių dar­bo jė­gai iš Ry­tų at­sar­giai at­vers sa­vo dar­bo rin­ką, o Len­ki­ja dėl vi­di­nių pro­ble­mų taip pat var­gu ar grei­tai ry­šis tai da­ry­ti. Mes šia­me re­gio­ne esa­me ge­riau­sio­je si­tu­a­ci­jo­je, ta­čiau dėl van­gaus biu­ro­kratiško, ne­to­lia­re­giš­ko kai ku­rių mū­sų ša­lies ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­rio į dar­bo jė­gos trū­ku­mą ga­li at­si­tik­ti taip, kad ne­pai­sant vi­daus pro­ble­mų, prag­ma­tiš­kes­ni lat­viai ir es­tai pla­čiau už mus at­vers sa­vo dar­bo rin­kas ir eko­no­mi­nių imig­ran­tų ku­ria­mas BVP nu­eis į tas ša­lis.

Krei­piau­si į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją dėl dar­bo jė­gos ša­lies že­mės ūky­je trū­ku­mo pro­ble­mų, siū­liau pra­plės­ti trūks­ta­mų pa­rei­gy­bių dar­bi­nin­kų že­mės ūky­je są­ra­šą, kur ga­lė­tų dirb­ti dar­bi­nin­kai iš ki­tų ša­lių. Bet mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mas la­bai nu­vy­lė. Ma­ty­ti, kad už tai at­sa­kin­ga mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri aiš­kios prag­ma­tiš­kos vi­zi­jos, kaip at­ei­ty­je tu­ri vys­ty­tis Lie­tu­vos dar­bo rin­ka. Nors nie­kas ge­riau už darb­da­vį ne­ži­no, ko­kių spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jų jam la­biau­siai rei­kia, ir tik jis ar darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos (ne mi­nis­te­ri­jų val­di­nin­kai) tu­ri spręs­ti, ko­kių spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jams iš už­sie­nio ga­lė­tu­me pa­siū­ly­ti dar­bo.

De­ja, tu­ri­me ne­la­bai ge­rą prak­ti­ką, kai ne­su­ge­bant ko­kio tai pro­ce­so su­val­dy­ti, val­di­nin­kai pra­de­da gąs­din­ti vi­suo­me­nę ir pa­čių mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta skelb­ti pa­vo­jų. Tuo tar­pu rei­kia tik dau­giau kom­pe­ten­ci­jos ir la­biau “pa­suk­ti sme­ge­nis”, kaip tuos pro­ce­sus val­dy­ti. De­ja, daž­niau­siai ei­na­ma leng­viau­siu ke­liu - mė­gi­na­ma už­draus­ti, su­var­žy­ti, o jei, ne­pai­sant vi­sų su­var­žy­mų, pro­ce­sas vis tiek vyks­ta tei­gia­ma lin­kme, tuo­met me­ta­mos pa­pil­do­mos kon­tro­lės pa­jė­gos, pra­šo­ma pa­pil­do­mų eta­tų, fi­nan­sa­vi­mo ne­va ko­kioms tai grės­mėms lik­vi­duo­ti. Iš tik­rų­jų taip tik stab­do­ma ša­lies plėt­ra. Rei­kia tik su­da­ry­ti pa­lan­kias są­ly­gas tei­gia­miems pro­ce­sams plė­to­ti, ma­žin­ti ko­rup­ci­ją, ga­lų ga­le - ne­truk­dy­ti pa­žan­gai.”

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Dar­bo rin­kos sky­riaus ve­dė­jas Al­ber­tas ŠLEKYS: “Lie­tu­vai ta­pus Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re nuo 2004 m. už­sie­nie­čių tei­si­nę pa­dė­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je reg­la­men­tuo­ja įsta­ty­mas „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“, ku­ria­me iš­dės­ty­tos pa­grin­di­nės nuo­sta­tos dėl už­sie­nie­čių dar­bo mū­sų ša­ly­je. Įsta­ty­me nu­sta­ty­ta, kad už­sie­nie­čiai, ku­rie ke­ti­na dirb­ti Lie­tu­vo­je, pri­va­lo įsi­gy­ti lei­di­mus.

Lei­di­mas dirb­ti už­sie­nie­čiui ga­li bū­ti iš­duo­da­mas, kai Lie­tu­vo­je nė­ra spe­cia­lis­to, ati­tin­kan­čio darb­da­vio ke­lia­mus kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus, at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos dar­bo rin­kos po­rei­kius. Lie­tu­vos po­zi­ci­jo­je lais­vo as­me­nų ju­dė­ji­mo klau­si­mu (pri­tar­ta LR Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me 2006 m. va­sa­rio mėn.) taip pat pa­žy­mi­ma, kad dar­buo­to­jai iš tre­čių­jų ša­lių Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je tu­ri bū­ti pa­si­tel­kia­mi tik tuo­se sek­to­riuo­se, ku­riuo­se iden­ti­fi­kuo­tas vie­ti­nės ir ki­tų ES ša­lių na­rių dar­bo jė­gos trū­ku­mas, ir ri­bo­tam dar­bo su­tar­čių lai­ko­tar­piui.

Lei­di­mus dirb­ti Lie­tu­vos dar­bo bir­ža, įver­ti­nu­si pa­siū­los ir pa­klau­sos san­ty­kį dar­bo rin­ko­je, iš­duo­da per lai­ko­tar­pį nuo 5 iki 60 d., ko­man­di­ruo­ja­mų dar­buo­to­jų at­ve­ju ati­tin­ka­mai iki 30 d., o da­bar ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jams šis ter­mi­nas taip pat su­trum­pin­tas iki 30 d.

No­rė­da­mi įdar­bin­ti už­sie­nie­čius, darb­da­viai ga­li kreip­tis į te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas, pa­teik­ti pra­šy­mą dėl lei­di­mo dirb­ti iš­da­vi­mo už­sie­nie­čiui, bei nu­sta­ty­tus do­ku­men­tus. Ta­čiau darb­da­viai kar­tu tu­ri va­do­vau­tis Už­im­tu­mo rė­mi­mo įsta­ty­mu, ku­ris nu­ma­to, kad ieš­kan­tys dar­buo­to­jų darb­da­viai tu­ri in­for­muo­ti te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas apie lais­vas dar­bo vie­tas, dar­bo funk­ci­jas ir dar­bo po­bū­dį, dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ki­tas są­ly­gas bei pre­ten­den­tams įsi­dar­bin­ti ke­lia­mus kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus.

Re­a­guo­jant į be­si­kei­čian­čią si­tu­a­ci­ją dar­bo rin­ko­je dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo, 2006 m. pa­bai­go­je su­da­ry­ta nau­ja ga­li­my­bė iš­im­ti­niais at­ve­jais už­sie­nie­čiams gau­ti nau­ją lei­di­mą dirb­ti ne­iš­vy­kus iš Lie­tu­vos. Tai yra, kai už­sie­nie­tis, at­vy­kęs į Lie­tu­vą pa­gal dar­bo su­tar­tį, jau dir­bo dve­jus me­tus vie­no­je eko­no­mi­nės veik­los rū­šių, kur nu­sta­ty­tas tam tik­ros pro­fe­si­jos dar­buo­to­jų trū­ku­mas, ir dėl to yra ri­bo­ja­mos įmo­nės, ku­rio­je šis už­sie­nie­tis dir­ba, veik­los ga­li­my­bės. Tuo tiks­lu mū­sų mi­nis­te­ri­ja šiais me­tais jau an­trą kar­tą pa­tvir­ti­no Pro­fe­si­jų, ku­rių dar­buo­to­jų trūks­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je są­ra­šą pa­gal eko­no­mi­nės veik­los rū­šis.

Pas­ta­rai­siais me­tais eko­no­mi­niu po­žiū­riu ma­žė­jant že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės vaid­me­niui, ma­žė­jo ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jų už­im­tu­mas šia­me sek­to­riu­je. Kai­mo gy­ven­to­jai nors ir lė­tai, ta­čiau per­sio­rien­tuo­ja nuo že­mės ūkio prie al­ter­na­ty­vios veik­los. Kaip ro­do Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to at­lik­tas me­ti­nis lais­vų dar­bo vie­tų ty­ri­mas, ma­žiau­siai lais­vų dar­bo vie­tų bu­vo kva­li­fi­kuo­tiems pre­ki­nio že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės dar­bi­nin­kams.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, že­mės ūkio, me­džiok­lės ir miš­ki­nin­kys­tės sek­to­riu­je re­gist­ruo­ta dar­bo jė­gos pa­klau­sa ke­lis kar­tus ma­žes­nė už pa­siū­lą ir su­da­ro apie 5 proc. vi­sų lais­vų dar­bo vie­tų. Kas­met ste­bi­ma ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja, to­dėl įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės šia­me sek­to­riu­je ri­bo­tos. Per 2007 m. I pus­me­tį re­gist­ruo­ta 3,4 tūkst. dar­bo pa­siū­ly­mų ter­mi­nuo­tam ir ne­ter­mi­nuo­tam dar­bui šia­me sek­to­riu­je, o be­dar­bių - 5,7 tūkst.

Dau­giau­sia lais­vų dar­bo vie­tų že­mės ūkio, me­džiok­lės ir miš­ki­nin­kys­tės sek­to­riu­je bu­vo re­gist­ruo­ta Klai­pė­dos, Kė­dai­nių, Pa­ne­vė­žio, Vil­niaus, Kai­šia­do­rių, Pa­kruo­jo sa­vi­val­dy­bė­se. Ta­čiau iš vi­sų Lie­tu­vos dar­bo bir­žos įdar­bin­tų­jų kai­mo be­dar­bių tik kas aš­tun­tas bu­vo įdar­bin­tas že­mės ūky­je.

Ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­das, kad in­for­ma­ci­ja apie lais­vas dar­bo vie­tas že­mės ūkio sek­to­riu­je ga­li bū­ti ne­ga­lu­ti­nė ir dėl ga­li­mo že­mės ūkio įmo­nių, ūki­nin­kų ne­si­va­do­va­vi­mo LR Už­im­tu­mo rė­mi­mo įsta­ty­mu, ne­re­gist­ruo­jant lais­vų dar­bo vie­tų dar­bo bir­žo­je. Sie­kiant tiks­liau ver­tin­ti si­tu­a­ci­ją dar­bo rin­ko­je ir prog­no­zuo­ti įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes že­mės ūkio sek­to­riu­je, la­bai svar­bu, kad že­mės ūkio ar su kai­mo ver­slais su­si­ju­sios įmo­nės re­gist­ruo­tų lais­vas ir su­kur­tas nau­jas dar­bo vie­tas, ak­ty­viau da­ly­vau­tų Lie­tu­vos dar­bo bir­žos or­ga­ni­zuo­ja­mo­se ap­klau­so­se.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai ne­drau­džia že­mės ūkio sek­to­riu­je dir­ban­tiems darb­da­viams ieš­ko­ti trūks­ta­mų dar­buo­to­jų iš už­sie­nio ša­lių. Ta­čiau dėl už­sie­nie­čių įdar­bi­ni­mo že­mės ūky­je di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo nė­ra. Lie­tu­vos dar­bo biržos duo­me­ni­mis, vi­si prašymai, ku­rie bu­vo pa­teik­ti bir­žai įdar­bin­ti kva­li­fi­ka­ci­ją tu­rin­čius už­sie­nie­čius že­mės ūkio įmo­nės, bu­vo pa­ten­kin­ti. Tai yra šiais me­tais per 9 mėn. bu­vo iš­duo­ta 11 lei­di­mų dirb­ti už­sie­nie­čiams že­mės ūky­je: dau­giau­sia trak­to­ri­nin­kams bei po vie­ną - ag­ro­no­mui ir dar­žo­vių au­gin­to­jui, že­mės ūkio au­ga­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tui.”

Lie­tu­vos že­mės ūkio ben­dro­vių aso­cia­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas SVIDERS­KIS: “Su­dė­tin­gą že­mės ūkio si­tu­a­ci­ją kai­me le­mia tai, jog nuo­sek­liai tę­sia­si kai­mo gy­ven­to­jų, taip pat ir dir­ban­čių­jų že­mės ūky­je se­nė­ji­mo pro­ce­sas.

Kai­me gy­ve­nan­tys vy­res­nio am­žiaus žmo­nės yra ne­ak­ty­vūs ir ne­tu­ri po­rei­kio kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, o jau­ni, kva­li­fi­kuo­ti dar­buo­to­jai nė­ra lin­kę dirb­ti že­mės ūkio struk­tū­ro­je do­mi­nuo­jan­čiuo­se, ma­žuo­se, kai­me įsi­kū­ru­siuo­se ūkiuo­se, ku­riuo­se ne­su­da­ro­mos (ir ne­ga­li bū­ti su­da­ry­tos!) pa­lan­kios dar­bo są­ly­gos – tai vie­na.

An­tra, su­si­klos­čiu­si ir nuo­lat blo­gė­jan­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bė kai­me – pras­ti, ne­tvar­ko­mi ke­liai, nu­to­lu­sios nuo gy­ve­na­mo­sios vie­tos mo­kyk­los, gy­dy­mo, kul­tū­ros ir ki­tas pa­slau­gas tei­kian­čios įstai­gos ne tik kad ne­ska­ti­na jau­ni­mo lik­ti dirb­ti ir gy­ven­ti kai­me, bet prie­šin­gai - ver­čia ieš­ko­ti ga­li­my­bių mies­te ar už­sie­ny­je. Kad da­lis jau­ni­mo no­rė­tų lik­ti gy­ven­ti ir dirb­ti kai­me, tu­ri bū­ti aiš­kiai iš­reikš­tas vals­ty­bi­nis in­te­re­sas, mo­ty­va­ci­ja. Vie­na to­kių prie­mo­nių ga­lė­tų bū­ti dir­ban­tie­siems ir gy­ve­nan­tie­siems kai­me ge­ro­kai su­ma­žin­tas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, dir­ban­tys že­mės ūky­je jau­nuo­liai ga­lė­tų bū­ti at­leis­ti nuo ka­ri­nės tar­ny­bos ir kt.

Kva­li­fi­kuo­tų, jau­nų spe­cia­lis­tų pri­trau­ki­mas į kai­mą, de­mo­gra­finės si­tu­a­ci­jos ge­ri­ni­mas pri­klau­so nuo kai­mo eko­no­mi­nės plė­to­tės, že­mės ūkio re­struk­tū­ri­za­vi­mo, gy­ven­to­jų pa­ja­mų pa­lai­ky­mo prie­mo­nių, so­cia­li­nės ap­sau­gos už­tik­ri­ni­mo ir kt.

Tai­gi ar už­sie­nio pi­lie­čiai, at­vy­kę dirb­ti į kai­mą, iš­spręs aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų sty­gių – abe­jo­čiau. Lie­tu­vai­čiai sve­čio­se ša­ly­se daž­niau ski­na uo­gas, bet ne mo­der­nius kom­bai­nus vai­ruo­ja. Bet ko­kiu at­ve­ju, ma­nau, su­da­ry­ti są­ly­gas, kad trak­to­ri­nin­kus ar mel­žė­jas iš tre­čių­jų ša­lių bū­tų ga­li­ma grei­tai įdar­bin­ti Lie­tu­vo­je - ver­tė­tų.”

Lie­tu­vos juod­mar­gių gal­vi­jų ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas VASILIAUSKAS: “Dar­bo jė­gos trūks­ta ne tik pra­mo­nė­je, bet ir že­mės ūky­je. Iš­irus ko­lū­kiams, vė­liau – že­mės ūkio ben­dro­vėms, kai­mo žmo­nės ne­te­ko dar­bo, taip pat ir pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio. Ne­ma­ty­da­mi at­ei­ties ga­bes­nie­ji iš­vy­ko už­dar­biau­ti į už­sie­nį, da­lis pra­si­gė­rė, to­dėl šiuo me­tu net ir už di­de­lius pi­ni­gus kai­me sun­ku ras­ti ge­rą dar­bi­nin­ką, o juk be dar­bo jė­gos ga­my­ba ne­įma­no­ma nė vie­no­je sri­ty­je.

Ap­klau­siau ke­le­tą ūki­nin­kų, aso­cia­ci­jos na­rių, jie mie­lai pri­im­tų dar­bi­nin­kus iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių. Pri­ta­riu nuo­mo­nei, kad jų at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą tu­rė­tų bū­ti su­pap­ras­tin­tas.

Bū­tų ne­ge­rai, jei­gu dar­bi­nin­kai į Lie­tu­vą bū­tų įve­ža­mi per to­se ša­ly­je vei­kian­čias fir­mas, o darb­da­viui at­si­skai­tant už dar­bą su dar­bi­nin­kais per tar­pi­nin­kau­jan­čias fir­mas nu­ken­tė­tų ne tik dar­bi­nin­kai, bet ir darb­da­viai. Vi­sais at­ve­jais, ne­gau­da­mi tin­ka­mo at­ly­gi­ni­mo, dar­bi­nin­kai ne­bus su­in­te­re­suo­ti ge­rai dirb­ti.”

Že­mės ūkio rū­mų (ŽŪR) pir­mi­nin­kas Bro­nius MAR­KAUSKAS: “Apie dar­bo jė­gos trū­ku­mą že­mės ūky­je kal­ba­me jau ke­le­tą me­tų, ta­čiau si­tu­a­ci­ja tik blo­gė­ja. Pa­grin­di­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se pa­reng­tų spe­cia­lis­tų že­mės ūkiui nuo­lat ma­žė­ja: nuo dau­giau nei tūks­tan­čio 2003 m. iki 368 šiais me­tais. Ta­čiau kai­me iš jų li­ko tik 99 jau­ni spe­cia­lis­tai. ŽŪR ap­klau­sos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu dar­buo­to­jų lau­kia per 1,5 tūkst. ūki­nin­kų, že­mės ūkio įmo­nių, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų.

Jau­nų žmo­nių kai­me be­veik ne­li­ko, jie iš­vy­ko už­dar­biau­ti į už­sie­nį. So­cia­li­nių iš­mo­kų sis­te­ma ne­ska­ti­na da­lies kai­mo žmo­nių, gy­ve­nan­čių iš pa­šal­pų, ieš­ko­ti dar­bo. Kai ku­rie ūki­nin­kai pra­kal­bo apie tai, kad vien dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti že­mės ūkio ver­slo. To­dėl rim­tai pra­dė­jo­me gal­vo­ti apie tai, kad į Lie­tu­vą ga­lė­tu­me pa­si­kvies­ti jau­nų žmo­nių iš Uk­rai­nos, Mol­da­vi­jos ir ki­tų ša­lių, pla­nuo­jan­čių ar­ba jau pra­dė­ju­sių ūki­nin­kau­ti. Mū­sų ša­ly­je jie ga­lė­tų pa­si­sem­ti pa­tir­ties, su­si­pa­žin­ti su nau­jau­sia tech­ni­ka ir že­mės ūkio ga­my­bos tech­no­lo­gi­jo­mis. Taip bū­tų bent lai­ki­nai spren­džia­ma dar­bo jė­gos trū­ku­mo pro­ble­ma mū­sų ša­lies žem­dir­bių ūkiuo­se.

Ne­no­rė­čiau su­tik­ti su nuo­mo­ne, kad at­vy­ku­sie­ji su­kels de­mo­gra­finių pro­ble­mų. Imig­ra­ci­nė tvar­ka yra ga­na griež­ta ir as­me­nys iš tre­čių­jų ša­lių Lie­tu­vo­je ga­li dirb­ti ri­bo­tą lai­ką. Pa­si­bai­gus dar­bo vi­zai, to­kie as­me­nys tu­ri iš­vyk­ti iš ša­lies.

Ži­no­ma, bū­tų ge­riau, jei­gu Lie­tu­vo­je pa­kak­tų dar­bo jė­gos ir ša­lies ūkis ga­lė­tų plė­to­tis be dar­bo jė­gos iš ki­tų ša­lių pa­gal­bos. Ta­čiau taip nė­ra ir jei­gu eko­no­mi­kos (taip pat ir že­mės ūkio) plėt­ros tem­pai lė­tės, ar­ti­miau­siu me­tu su­si­dur­si­me su ša­lies biu­dže­to de­fi­ci­to di­dė­ji­mu, ne­pa­kan­ka­mu įmo­kų “Sod­rai” su­rin­ki­mui, kar­tu ir pro­ble­mo­mis iš­mo­kant pen­si­jas bei ki­tas so­cia­li­nes iš­mo­kas.

Že­mės ūkio ga­my­bos in­ten­sy­vu­mas šiuo me­tu, kai au­ga mais­to pro­duk­tų po­rei­kis, be­je, ir jų kai­na, tam­pa ypač svar­bus. Šias pro­ble­mas įma­no­ma iš­spręs­ti tik pa­tei­kiant rin­kai vis dau­giau že­mės ūkio pro­duk­ci­jos. Tai įma­no­ma pa­da­ry­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu kai­me pa­kaks dar­bo ran­kų.”