Artėjant žiemai Palangos paplūdimiai lieka neapsaugoti nuo audrų.
Dar šią vasarą jūroje ties centriniu kurorto pliažu turėjo būti išpilta apie 100 tūkstančių kubinių metrų smėlio, kasamo valant Klaipėdos jūrų uosto farvaterį.
Mokslininkai apskaičiavo, kad netoli kranto į jūrą pilamą smėlį bangos turėtų atplukdyti į paplūdimį.
Šiam gamtosauginiam projektui valstybės biudžete iš privatizavimo lėšų buvo skirta pusantro milijono litų.
Dėl įvairiausių priežasčių numatyti darbai buvo vilkinami visą vasarą.
Rugpjūčio pabaigoje apskrityje vykusio pasitarimo metu smėlį turinčios vežti uostamiesčio bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas žadėjo, kad žemsiurbės Palangos link pajudės rugsėjo pradžioje.
Bet tuo metu sugedo Klaipėdos uoste dirbanti žemsiurbė. Į jos vietą kita žemsiurbė į uostą buvo atplukdyta tik šią savaitę.
Darbai vilkinami nuo pavasario
Dabar abejojama, ar šįmet smėlis iš viso bus pradėtas vežti.
Smėliui vežti skirtų lėšų, kurios nepanaudotos šįmet, Aplinkos ministerijai teks prašyti kitais metais.
„Nežinau, ką ir kaip aš turėsiu paaiškinti, kad nuo pat vasaros nepavyko panaudoti pliažams papildyti smėliu skirtų lėšų.
Aš regiu piktybišką nenorą vykdyti Vyriausybės nutarimą, kuriuo numatyta iš uosto įplaukos kanalo iškasamą smėlį pilti ne bet kur jūroje, o prie Palangos paplūdimių“, – piktinosi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Smėliui vežti parengta mokslinė programa. Suabejojus, ar smėlio pylimas į jūrą duos naudos, buvo sušaukta tarptautinė mokslininkų konferencija, kuri patvirtino tokių darbų būtinumą.
L.Budrys sakė nuo vasaros pradžios girdėjęs įvairiausių pasiteisinimų, tačiau darbai nejudėjo iš vietos.
Ilgai tyrinėjo jūros dugną
Prieš mėnesį Klaipėdos jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas aiškino, kad smėlio vežimo darbus užvilkino priekrantės dugno tyrinėjimas.
Pagal mokslininkų projektą, ties Birutės kalnu smėlis turi būti išpiltas 4-5 metrų gylyje dugne formuojant pusės kilometro ilgio ir 140 metrų pločio pylimą.
Norint įgyvendinti šį projektą žemsiurbės turi priplaukti kuo arčiau kranto, o į reikiamą vietą smėlis turi būti purškiamas plaukiojančiais vamzdžiais.
Buvo pareikalauta atlikti išsamų dugno tyrimą. Po jo paaiškėtų, kuriose vietose žemsiurbė gali saugiai priartėti prie kranto.
Iš Estijos pasamdyta kompanija tik liepos pabaigoje ties Birutės kalnu atliko išsamius jūros dugno matavimus.
Nežino, kiek kainuos darbai
Bet darbai neprasidėjo, nes rangovas – „Hidrotechnika“ – iki šiol nėra pateikęs darbų sąmatos.
Be jos Klaipėdos jūrų uostui negalima pervesti pusantro milijono litų, kuriuos smėliui vežti savo nutarimu Vyriausybė buvo paskyrusi dar kovo mėnesį.
„Hidrotechnikos“ generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas teigė negalįs atlikti apskaičiavimų, nes nežino, kada smėlis bus pradėtas gabenti prie Palangos, o nuo to priklauso darbų kaina: „Kai galėjome vežti, nebuvo išmatuoti priekrantės gyliai ir gauti leidimai.
Kai tai buvo atlikta, sugedo žemsiurbė.
Dabar uoste dirba kita nesavaeigė žemsiurbė. Jos iškasamą smėlį prie Palangos tektų vežti gruntvežiais, o tai šį projektą pabrangintų nuo 50 iki 80 procentų“.
Anot K.Zubricko, dabar pati uosto direkcija turi nuspręsti, kam teikiama pirmenybė – uosto kanalo gilinimui ar smėlio vežimui į Palangą.
Jaučiasi neįpareigoti vežti
„Hidrotechnika“ su uosto direkcija iki šiol nėra sudariusi darbų sutarties dėl smėlio vežimo į Palangą.
Įplaukos kanalo gilinimo darbų konkursą laimėjusi įmonė iškastą smėlį turi išplukdyti toliau į jūrą.
Bet vietoj to rangovas smėlį gabens prie Palangos. Brangiau kainuojančio darbo skirtumui padengti iš valstybės biudžeto ir buvo skirta pusantro milijono litų.
„Mes nesame įsipareigoję vežti smėlio į Palangą. Uoste pakankamai turime ir savų darbų“, – teigė K.Zubrickas.
Aplinkos ministerijos departamento vadovas L.Budrys svarsto galimybę smėliui į Palangą gabenti skelbti atskirą konkursą. Jį laimėjusi įmonė nebegalėtų išsisukinėti.