Apie tai ir apie darbo jėgos stygių bei kitais žemdirbiams aktualiais klausimais diskutuota Žemės ūkio rūmuose vykusiame Ūkininkų sąjungos rajonų skyrių pirmininkų susirinkime.
“Norite drauskitės, norite – ne, bet kalbu iš draudimo bendrovės pozicijų”, - pristatydamas rizikų draudimo tikslus sakė “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” Vidaus rinkos informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Navickas. Jis pristatė hektaro vertės kiekvienai apskričiai nustatymo tvarką, tarifų skaičiavimui įtaką darančius faktorius.
Tarp draudžiamųjų kultūrų - javai (žieminiai ir vasariniai rugiai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai miežiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, avižos), aliejiniai augalai (žieminiai ir vasariniai rapsai), kukurūzai, cukriniai runkeliai, bulvės. Hektaro vertės bus nustatytos kiekvienai apskričiai ir diferencijuotos pagal ūkininkavimo intensyvumą, tad ir įmokos dydis priklausys nuo vietovės.
Vadinasi, didelė rizika – didelė įmoka, maža rizika – maža įmoka.
Norėdami drausti pasėlius ūkininkai galės kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius (Lietuvoje veiks apie 50 paraiškų pateikimo vietų). Laikinoji draudimo apsauga įsigalios po dviejų dienų pateikus paraišką.
Kadangi, pasak A.Navicko, draudimo bendrovė “Vereininge Hagel” Slovakijoje yra turėjusi karčios patirties, dabar turėsime paisyti jų keliamų sąlygų.
Po duomenų perdavimo per 14 dienų draudimo bendrovės atstovai patikrins paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą, bus atliktos patikros vietoje ir pasėlių laukų kontrolė ir tik tada tvirtinamas draudimas išrašant polisą arba atsisakoma drausti pasėlius.
Lietuvos teritorijoje planuojamos penkios periodiškai posėdžiaujančios regioninės sueigos, tad LŪS pirmininkė Genutė Staliūnienė paprašė rajonų skyrių pirmininkų, kad šie paagituotų ūkininkus dalyvauti regionuose vykstančiuose susitikimuose su draudimo bendrovės atstovais. Pasak pirmininkės, turėdami kuo daugiau žemdirbiams aktualios informacijos, ūkininkai galės apsispręsti, kaip jiems pasielgti draudimo atveju.
Nors sakyta, kad regioniniame tarife bus subalansuotos draudimo rizikos, siūlyta į draudimo paketą įtraukti visas keturias (iššalimo, krušos, liūties ir stichinės sausros) rizikas. Manoma, kad draudimo bendrovės akcininkų susirinkime davus sutikimą, jau po Vėlinių Lietuvoje pradės veikti pasėlių draudimo procesas.
Nemažai diskutuota ir darbo jėgos stygiaus temomis žemės ūkyje. Albertas Navarskas (Šakiai), Alfredas Bieliauskas (Plungė), Vytautas Šlikas (Rokiškis) ir dar keletas LŪS skyrių pirmininkų pastebėjo, kad žemės ūkio specialistai mūsų šalies žemės ūkio mokyklose parengiami silpnai, abejota ir žemės ūkio specialistų rengimo centruose kvalifikacija. Akcentuota, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti žemės ūkio mokyklų studentų rengimui ir deramai kelti darbuotojų žemės ūkyje profesinį lygį.
“Leiskite paklausti - kur buvome, kai žemės ūkio mokyklose naikino žemdirbiškas profesijas?” – kalbėjo LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius ir sakė manąs, jog ieškant darbo jėgos, pakanka vidinių rezervų, nes atvykstantiesiems dirbti iš užsienio (visas sąnaudas susumavus) teks mokėti gerokai brangiau.
Posėdžio metu pristatyti du nauji rajonų skyrių pirmininkai, nes šią vasarą Marijampolės rajono ūkininkai savo skyriaus pirmininku išrinko Vytautą Augustinavičių, o Šakių – Rimantą Valiuką.
Susirinkimo dalyviai aptarė LŪS nario mokesčių reikalus, diskutavo apie kitąmet vyksiantį LŪS suvažiavimą ir kitais klausimais.