„Premjeras paprašė šį klausimą atidėti, kol bus parengtas valstybės
biudžetas, nes dabar visi tokie didesnieji klausimai, reikalaujantys
resursų, atidedami kol bus aiškus biudžetas“, - BNS penktadienį klausimo
„dingimą“ iš darbotvarkės aiškino premjero atstovė spaudai Nemira
Pumprickaitė.
Tuo metu dar neapsisprendus išbraukti reformos gairių svarstymo iš
komiteto darbo plano, buvo pareikšta, jog studentų ir moksleivių atstovai
posėdyje - nepageidaujami.
„Šį kartą Vyriausybė tarsis siaurame rate, be socialinių partnerių.
Dėkojame už Jūsų norą aktyviai dalyvauti sprendžiant aukštojo mokslo
reformos klausimus“, - buvo rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos
sekretoriaus Giedriaus Viliūno studentams atsiųstame rašte.
Studentų atstovus toks reformos planavimas apstulbino, nes pertvarka
tiesiogiai lems jų ateitį bei aukštojo mokslo būklę apskritai.
„Toks mūsų šalies valdžios elgesys nėra ir negali būti priimtinas. (...)
Bijau, kad ignoruodami diplomatinius visuomenei aktualių klausimų sprendimo
būdus, valdžios atstovai nepalieka kitos išeities kaip radikalesnėmis
formomis siekti teisingumo“, - teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS)
prezidentas Jonas Okunis.
Kiek anksčiau, rugsėjo 21-ąją, studentai dar dalyvavo Švietimo ir mokslo
ministerijoje (ŠMM) vykusiame Aukštojo mokslo tarybos posėdyje - joje buvo
pristatomos galimos studijų kainos.
Anot LSS išplatintos informacijos, pagal ministerijos parengtą, bet
Vyriausybės dar nepatvirtintą, planą nuo kitų metų rugsėjo 1-osios už mokslą
universitete būsimi studentai turėtų atseikėti nuo 1040 iki 5200 litų per
metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų mažiau - nuo 1040 iki 1820 litų.
Planuojama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti
nereikės.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar birželį susitarė
socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio,
valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau
nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys
valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Aukštosios mokyklos pačios nustatys
studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą
nustatys valstybė.
Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti
bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies
kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama
studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
Studentų ir moksleivių atstovai yra kritiškai įvertinę planuojamą
aukštojo mokslo pertvarką.