Ar intrigos Rusijoje jau nebeliko?

Marius Laurinavičius
Prezidento rinkimų intriga Rusijoje – palaidota. V.Putinas niekam nesirengia perduoti valdžios, nors oficialiai ir neliks šalies vadovas.
Taip dauguma Rusijos ir pasaulio apžvalgininkų komentavo šios savaitės pradžioje paskelbtą Kremliaus šeimininko sutikimą balotiruotis Dūmos rinkimuose.
Prezidentui atiteks pirmasis partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašo numeris. V.Putinas taip pat užsiminė, kad ateityje įsivaizduoja save premjero kėdėje.
Tačiau ar visa tai yra pakankamas pagrindas jau dabar teigti, jog Rusijoje – viskas aišku?
Teigiama, kad V.Putinas neva galutinai apsisprendė išlaikyti savo rankose visą valdžią, perkeldamas galios centrą iš prezidento į premjero postą. Mat būti premjeru konstitucija nedraudžia nors ir iki gyvos galvos.
Bet ar tikrai dabartinis Kremliaus šeimininkas gali vienas pats nuspręsti tokius dalykus?
Rusijos prezidentas iš pažiūros gal ir atrodo vienvaldis diktatorius. Tačiau, žinant apie klaninę-mafinę saugumiečių grupuočių jau visiškai kontroliuojamos Rusijos valdžios sistemą, tuo vertėtų suabejoti.
Todėl tiek dėl to, kad V.Putinas kam nors perduotų valdžią, tiek dėl to, kad išlaikytų ją savo rankose, turėtų sutarti bent jau įtakingiausi klanai.
Tuo tarpu šią savaitę lyg perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėjusi žinia tikrai neprimena jokio susitarimo. Atvirkščiai – Maskvoje prabilta apie prasidėjusį atvirą skirtingų specialiųjų tarnybų (tiksliau skirtingų saugumiečių klanų) karą.
Tokias kalbas paskatino Federalinės saugumo tarnybos ir prokurorų ataka prieš Valstybinės narkotikų kontrolės komisijos (VNKK) generolus, kurie buvo demonstratyviai suimti.
Intensyvėjant diskusijoms, kas laukia šalies pasitraukus V.Putinui iš prezidento posto, toks netikėtas karas jau savaime gali pasirodyti simptomiškas.
Juo labiau kad tai – apskritai pirmas kartas, kai saugumiečių tarpusavio kovos taip išlindo į viešumą. Iki šiol viso V.Putino valdymo metu griausmingiausi tokių kovų rezultatai būdavo vieno ar kito pareigūno atsistatydinimas.
Maskvoje neabejojama, jog ataka iš esmės nukreipta prieš VNKK vadovą ir vieną iš saugumiečių klanų lyderių V.Čerkesovą, kuriam, tiesa, jokių kaltinimų nepateikta.
Vien šis iki šiol neregėtas karo protrūkis kai kuriuos giliau žvelgiančius analitikus Rusijoje privertė suabejoti, ar V.Putino valdžia net dabar vis dar yra tvirta. Juk tokie drastiški kovos veiksmai – tarsi patvirtinimas, kad prezidentas prarado savotiško saugumiečių klanų kovos arbitro vaidmenį.
Be to, kol kas neaišku, ar tikrai taip greitai su pralaimėjimu susitaikė ir paremti „V.Putino planą“ yra linkęs įtakingiausio saugumiečių klano lyderiu vadinamas vicepremjeras S.Ivanovas.
Juk V.Putinas jį kone atvirai pažemino, kai prieš porą savaičių sužlugdė jau net viešai skelbtas šio politiko viltis tapti premjeru, o vėliau ir prezidentu.
Kol kas dar nematyti ir jokių kitų ženklų, kad saugumiečių klanai būtų sutarę, jog kova dėl valdžios Rusijoje jau baigta.
O jei tokio sutarimo nebus, bet koks „naujas V.Putino planas“ tapti visagaliu premjeru iki gyvos galvos arba grįžti į prezidento postą po trumpo jo statytinio valdymo bus pasmerktas žlugti.
Mat jis neišsprendžia pagrindinės problemos, kuri neva iškilo Kremliaus šeimininkui.
Teigiama, neva V.Putinas tiesiog negali palikti valdžios, nes joks įpėdinis visiškai neužtikrins saugumo nei jam, nei jo aplinkai.
Tačiau be klanų sutarimo, kad V.Putinas turi išlaikyti visą valdžią savo rankose, dabartinis prezidentas net ir labai norėdamas gali net nebūti išrinktas premjeru.
Tam nepadės net įspūdingiausia „Vieningosios Rusijos“ pergalė Dūmos rinkimuose. Mat pati minėta partija yra sudaryta iš daugybės skirtingų klanų atstovų ir tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti monolitinė.
Todėl tvirtai teigti, kad V.Putinas išsaugos valdžią tapdamas premjeru, dar tikrai būtų per anksti. Reikėtų palaukti, kol pasirodys realūs veiksmai – iki prezidento rinkimų pakeista konstitucija ar bent jau vyriausybės įstatymas.
Priešingu atveju tikrai būtų labai sunku tikėtis, kad visus įgaliojimus turintis V.Putino įpėdinis prezidento poste panorės savanoriškai grąžinti valdžią. Ir visai nesvarbu, kas tuo įpėdiniu taptų.
Įvertinus visa tai, atrodo, jog kova dėl valdžios Rusijoje ne tik nebaigta, bet ir dar labiau stiprėja. Tai reiškia, kad ir V.Putino staigmenų dar turėtume sulaukti.
Tiesa, vienu aspektu intrigos jau tikrai seniai nebeliko.
Kad ir kam atitektų reali valdžia kitų metų pavasarį, permainų Rusijos politikoje tikėtis tikrai neverta. Saugumiečių klanai įtakos tikrai nepraras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.