„Pagrindiniai reikalavimai yra darbo užmokesčio didinimas iki 50 proc.
Pinigų tam tikrai yra: praėjusiais metais, kai mes inicijavome lėšų
panaudojimo švietimo sistemoje patikrinimą, buvo pripažinta, kad 50 milijonų
buvo sutaupyta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Kur dingo lėšos, skirtos
mokinio krepšeliui? O kur dar lėšos reorganizuojant mokyklas, optimizuojant
švietimo tinklą? Kur nugaruoja lėšos?", - klausė Švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos (ŠDPS) Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus
Jesinas.
Jis BNS pažymėjo, kad bent nuo sausio 1 dienos mokytojams atlyginimai
turi būti didinami labiau nei kitiems biudžetininkams.
„Būtent mokytojams, kaip atskirai tikslinei žmonių grupei, ne kaip
visiems biudžetininkams. Mes neprieštaraujame, kad visiems biudžetininkams
yra keliama 11 proc., bet ta atskirtis, mokytojų atotrūkis nuo vidutinio
tarnautojo atlygio, jis išlieka. Norint mokytojus pritempti prie vidutinio
atlygio, reikia juos išskirti į atskirą grupę ir jiems tikslingai didinti
atlyginimą", - piketuotojų reikalavimus dėstė ŠDPS atstovas.
Jis taip pat pažymi, kad pinigų atlyginimams nerandantis premjeras
Gediminas Kirkilas „nesako tiesos".
Keli šimtai prie Vyriausybės susirinkusių pedagogų plojimais sutiko
piketo organizatorių paskelbtą žinią, jog ketinama pareikšti nepasitikėjimą
švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene.
„Ministrė griovė kultūrą, griauna dabar švietimą. Aš manau, kad šitos
akcijos padės Vyriausybei apsispręsti, ką toliau griauti", - dėstė piketo
organizatorius Aleksas Bružas.
„Žmonių valdžia taip nedaro", „Arogantiška švietimo ministre, ką gero
padarėte mokytojams" ir panašiais plakatais pedagogai pikete taip pat
reikalauvo saugių darbo sąlygų mokyklose ir didesnių socialinių garantijų
mokytojams. Jei Vyriausybė po profesinės pedagogų šventės dieną surengto
piketo „nesumikštės", pedagogai sako jau suplanavę lokalius streikus.
Tuo metu naujosios ŠDPS vadovės Rūtos Osipavičiūtės pavaduotoja Rasa
Jasmontienė tokius reikalavimus vadina „perdėtais" ir „neatitinkančiais
tikrovės".
„Tai jeigu visiems mokytojams atlyginimus pakelsime 50-čia proc., tai
reikės antro valstybės biudžeto. Čia kažkokia nesąmonė. Mūsų pusė pasisako
už normalias derybas su ministerija ir Vyriausybe, o A.Bružas (buvęs
profsąjungos vadovas - BNS) čia kelia aliarmus, nes visą vasarą nieko
nedarė, o dabar tikisi, kad taip pavyks išsilaikyti", - BNS aiškino
R.Jasmontienė.
Jos teigimu, piketai nepagerins mokytojų situacijos, būtina derėtis, kad
darbo užmokestis švietimo darbuotojams kiltų bent tolygiai su kitų sričių
darbuotojų atlyginimais.
Kaip BNS aiškino piketuotojų oponentams atstovaujanti R.Jasmontienė, šiuo
metu yra deramasi su Lietuvos mokytojų profesine sąjunga bei Krikščioniškąja
mokytojų švietimo sąjunga ir siekiama suformuoti bendrą derybinę poziciją ir
bendrus reikalavimus Vyriausybei.
Tuo metu piketo organizatoriams priimtinos radikalesnės priemonės kovoje
už didesnį darbo užmokestį.
„Aš manau, kad derybų arsenalas jau yra išsekęs. Jeigu viena pusė
nesilaiko duoto žodžio, tai kokios gali būti derybos? Derybos turi remtis
lygiaverte pagarba, sąžiningumo principais. Mes irgi nesiruošiame apsiriboti
šiuo mitingu, kadangi tikrai manome, kad Vyriausybė po šio mitingo
nesuminkštės, mes ketiname pereiti prie lokalinių streikų", - dėstė
E.Jesinas.
Švietimo darbuotojams buvo žadama padidinti atlyginimus penktadaliu nuo
šių metų rugsėjo, tačiau pažadai ir liko pažadais, nes Vyriausybė nerado
papildomų lėšų biudžete.
Tai sukėlė visuotinį pedagogų nepasitenkinimą, todėl premjeras G.Kirkilas
bei švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė tikina, kad švietimo
darbuotojų atlyginimai 11 proc. didės nuo kitų metų sausio 1-osios.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų 2-ąjį ketvirtį vidutinis
mokytojų atlyginimas siekė 1793 litus, vidutinis visų darbuotojų darbo
užmokestis - 1826 litus, o valstybės tarnautojų - 1847 litus.