„Gražiausias, jaukiausias, nuostabiausias“, – kalbėdamas apie Vilnių, vieną po kito komplimentus miestui beria Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Įvairiose užsienio šalyse nuolat koncertuojantis orkestro vadovas visada džiaugiasi sugrįžęs į Vilnių. Nors G.Rinkevičius gimė Kaune, Vilnių jis lygina su gražiausiais pasaulio miestais.
- Jeigu į Vilnių pažiūrėtumėte kaip į simfoninį orkestrą, ar jo skambesys – darnus?
- Aš niekada į Vilniaus miestą nepasižiūrėsiu kaip į simfoninį orkestrą, tokių paralelių nesitikėkite. Man Vilnius yra tik miestas – didelis, labai geras, mielas ir artimas.
Vilnius – nuostabiausias ir gražiausias Europos miestas. Tokių epitetų pasakyčiau labai daug. Iš bet kur grįžus į Vilnių, gera vėl būti šiame mieste.
Man patinka daug miestų. Be galo gera atmosfera Paryžiuje, patinka Praha, Budapeštas. Ir Amsterdame labai gražu. Daugumoje aplankytų miestų gyventi gera ir patogu. Tačiau yra miestų, kurie man nepatinka. Pavyzdžiui, kai kurie Jungtinės Karalystės miestai atrodo slegiantys.
Vilnius toks nėra. Ypač jauku Senamiestyje, Gedimino prospekte, Rotušėje, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse, prie Aušros vartų.
- Kada Vilnius jums įdomesnis – kai buvote moksleivis ar dabar?
- Aš gimiau Kaune ir būdamas visai mažas gyvenau Vievyje. Į Vilnių persikėliau septynerių metų, kai pradėjau mokytis M.K.Čiurlionio meno gimnazijoje. Labai daug laiko praleidau meno mokyklos internate. Gerai žinau, kas yra Kalnų parkas ir Antakalnis.
Man Vilnius buvo įdomus ir tada, ir dabar. Kiekvienas laikas turi savo žavesį. Reikia tik mokėti džiaugtis gyvenimu ir tuo miestu, kuriame gyveni. Visai nesvarbu – ar žmogui dvidešimt, ar penkiasdešimt, ar septyniasdešimt metų.
Publika – labai gera
- Ar į koncertų sales susirenkantys žmonės atspindi Vilniaus visuomenės veidą?
- Manau, kad ne. Koncertų salės publika atspindi 1-2 procentus, o gal dar mažiau Vilniaus visuomenės. Galbūt kiek daugiau vilniečių domisi teatru, o simfoninė muzika atrodo elitinė. Net labiau elitinė nei opera.
Aš manau, kad žmonės dažnai truputį bijo ateiti į koncertus, bet kai ateina pirmą kartą, jiems tai pasirodo priimtina. Nereikia bijoti pirmą kartą ateiti į koncertų salę, nors žmogui jau nebe 20, ne 30 ir net ne 40 metų.
Atrasti muziką savyje, atrasti grožio suvokimą, skambėjimo harmoniją niekada nevėlu. Tai paliečia jautraus žmogaus sielą nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kartais žmogus nesugeba to atrasti būdamas dvidešimties metų, bet atranda būdamas keturiasdešimties.
- Kuo vilniečiai klausytojai skiriasi nuo publikos kitų šalių koncertų salėse?
- Tiktai tuo, kad labiau išsilavinę. Europos ir kitų šalių koncertų salėse man tikrai tenka susidurti su mažiau pasiruošusia publika. Bet publika visada yra tiktai gera arba labai gera. Vilniaus publika – labai gera.
Dangoraižiai vaizdo nedarko
- Ką manote apie miesto veidą keičiančius naujus pastatus?
- Tegul būna ir „Akropolis“, ir „Europa“, visos „Maxima“ parduotuvės, Vilniaus savivaldybės pastatas. Nieko blogo čia nėra. Tegul žmonės pagal savo nuotaiką ir išsilavinimą renkasi, ar lankytis muziejuje, ar praleisti dieną „Akropolyje“.
Pastatų, kuriuos mes vadiname dangoraižiais, tikrai nekritikuočiau. Mano nuomone, miesto vaizdo jie nedarko. Vilniumi džiaugiasi visi artistai ir dirigentai, kurie čia yra buvę dar sovietiniais metais.
Sovietmečiu Senamiestis taip pat buvo, bet kol dešiniajame Neries krante nebuvo aukštų pastatų, viskas atrodė kitaip. Tie aukšti pastatai Vilnių daro didesnį.
Gražus dangoraižis mano akiai atrodo neblogai ir Senamiesčio fone, jis pabrėžia senojo miesto grožį, dar labiau išryškina bažnyčias. Žinoma, kiek žmonių, tiek nuomonių, bet aš manau, kad kontrastai miestui tinka.
Susisiekimas – nepatogus
- Kokiose miesto vietose mėgstate lankytis laisvalaikiu?
- Senamiestyje. Nors mieste laiko turiu labai nedaug. Gyvenu užmiestyje, nors greitai miestas išsiplės ir iki ten.
- Apie Vilnių pasakėte daugybę gražių žodžių. Ką galėtumėte pakritikuoti?
- Transportą ir dar kartą transportą, jo spūstis. Šiais metais sostinės gatvėse – visiškas košmaras. Rytą ar pavakarę, važiuojant Ukmergės ar kitomis judriomis gatvėmis, tikrai darosi liūdna.
Sostinėje turėtų pasikeisti visa transporto sistema – nuo vairuotojų kultūros iki metro. Aš – už dideles investicijas, kad mieste būtų patogus susisiekimas.