Antras faktas. Lietuvos žurnalistų sąjunga nėra valstybės administracijos dalis. Ji yra visuomeninė organizacija. O tai reiškia, kad jokia savivaldybė nėra įpareigota vykdyti jos projektus. Gali tik abiejų pusių susitarimu tai organizacijai padėti realizuoti vieną ar kitą projektą. Net jeigu kalbama apie tokį puikų projektą, kaip Konstitucijos žinių patikrinimą.
Trečias faktas. Boikotas - tai politinė manifestacija. Ir jeigu kažkas sako, kad Vilniaus rajono valdžia, kurioje dominuoja LLRA, kažką boikotuoja Lietuvoje, tai aišku, kad visiems lietuviams kyla asociacijos apie autonomininkus, kuriems labai jau sunku buvo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
Keli žurnalistai iškart Žurnalistų sąjungos pirmininko žodžius apie tai, kad Vilniaus rajone buvo boikotuotas Lietuvos Konstitucijos egzaminas, interpretavo vos ne kaip lenkų separatizmą ir grįžimą į senus laikus.
Ir dar. Vilniaus rajono LLRA žinodama, kaip į ją žiūri „publika“, galėjo ir daugiau pasistengti. Juk ir Vilniuje iš Vilniaus tarybos dalyvavo tik vienas narys – lenkas iš LLRA. Tai kodėl negalėjo pasistengti ir jo partijos kolegos Vilniaus rajone? O kam? Juk čia privatus renginys?
Ar Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, dar palyginti jaunas, bet jau patyręs žurnalistas nežinojo, kas gali atsitikti po jo pasisakymų? Matyt, nežinojo. Antradienį manė, kad tai boikotas, o jau trečiadienį sakė, kad taip nebemano. Galima tik pasveikinti, kad taip greit jaunas žmogus suprato savo klaidą. Vis tiek (kaip ir visada, kai žiniasklaidoje kalbama apie Lietuvos lenkus) išprovokavo, švelniai kalbant, karštas diskusijas.
Lenkų kalba leidžiamame „Kurier Wilenski“ antradienio straipsnyje buvo klausiama, kodėl D.Radzevičius pabrėžė, kad į Konstitucijos egzaminą Vilniaus rajone žmonės neatvyko, jeigu LŽS interneto svetainėje parašyta, kad visoje Lietuvoje tokių rajonų buvo net septyni?
Į klausimą atsakė Renata Cytacka, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sekretorė: „Naudodami nacionalinius aspektus jie bando supriešinti lietuvius su lenkais“. „Kurier Wilenski“ rašoma, kad egzaminas tapo dar viena proga užpulti Lietuvos lenkus. O kam? “Kad dar kartą būtų galima įrodyti, jog LLRA yra blogis, kurį reikia visomis jėgomis naikinti“, – neabejoja R.Cytacka.
Audrius Bulnis, Vilniaus rajono administracijos teisės skyriaus vadovas, tvirtina, kad Vilniaus rajone buvo sukurtos visos sąlygos egzaminui įvykti. „Buvo skirta salė, parengti testai, buvo ir komisija bei sudarytas egzamino protokolas. O tai reiškia, kad egzaminas įvyko“, - sakė R. Cytacka.
Vis dėl to lietuviai žurnalistai skambino į kelias Vilniaus rajono seniūnijas ir atrado, kad tik Riešėje buvo iškabinti plakatai su atitinkama informacija. Riešės pavyzdys - tai geras pavyzdys užduoti klausimą, kodėl niekas iš tos gyvenvietės neatvyko laikyti egzamino. Šiuo metu Riešėje jau jei ne didesnė, tai tikrai didelė dalis gyventojų yra lietuviai, kurie per pastaruosius 15 metų persikėlė iš Vilniaus.
Tai dažniausiai išsilavinę ir turtingi žmonės. Jie dirba Vilniuje. Tai ar jiems nebuvo įdomu? Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pareigas laikinai einanti Liucina Kotlovska tvirtina, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rajono gyventojai neatvyko, yra ta, kad reikėjo keliauti į Vilnių. O gal vienas kitas turtingas Riešės gyventojas vis dėlto atvyko ir dalyvavo egzamine? Tik Vilniaus miesto savivaldybėje?
Atsakymą rasti sunku. Kol kas įsižeidusi Vilniaus rajono administracija paskelbė, kad dabar jau sąmoningai nepadės Žurnalistų sąjungai organizuoti antro Konstitucijos žinių patikrinimo egzamino turo. „Kol kas mums pasiūlė „pasitaisyti“. Mes nesijaučiame kalti, o svetimų klaidų netaisyme. Tegul jie patys taiso“, - sako LLRA atstovai.
Tai verčia susimąstyti apie tai, kad ir šiandien, nors Lietuva, Lenkija ir Lietuvos lenkai nuėjo tikrai ilgą kelią nuo pykčio iki normalizacijos, vis tiek užtenka vieno netinkamo žodžio, kad vėl prasidėtų „karščiavimas“, nuo kurio iki atviro konflikto tikrai netoli.
Būtina pripažinti, kad pastaraisiais metais galima pastebėti, kad kiekvieną kartą, kai tik prasideda tokie „karščiavimai“, „nematoma ranka“ vėsina labiausiai įsikarščiavusius. Be abejo, tai protingi valdžios veiksmai.
Prezidentas Lechas Kaczynskis per televizijos diskusiją su buvusiu prezidentu Aleksandru Kwasniewskiu apie rinkimus į Seimą kalbėjo ir apie Lenkijos ir Lietuvos strateginius santykius. Prezidentas tai įvertino kaip didžiausią Lenkijos pasiekimą per pastaruosius metus.
Taigi gaila, kad reikia konstatuoti, jog vienas žodis iš politinio žodyno įkaitina tiek daug nereikalingų emocijų. Juo labiau, kad po 20 metų gali taip atsitikti, jog tipiškas lietuvis bus geltonos arba šokolado spalvos odos ir kalbės rusiškai (baltaodžiai lietuviai arba išvažiuos arba išmirs).
Netikite? O kaip šiandien galima apibūdinti tipišką prancūzą? Mažai kas išdrįstų pasakyti, kad tai prancūziškai kalbantis baltaodis. Reikia pripažinti, kad šiandien tipiškas prancūzas - tai prancūziškai kalbantis baltos arba tamsios odos spalvos žmogus.