Seimo narei Loretai Graužinienei teks pamiršti planus patogiai įsikurti Labanoro regioniniame parke. Savavališkai pasistačiusi vagonėlį ir nutiesusi elektros kabelius ištikimoji Viktoro Uspaskicho bendražygė dėl tokios savivalės kitą savaitę aiškinsis pareigūnams.
Jai nurodyta pirmadienį atvykti į Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
„Politikė mums skambino ir sakė, kad atvyks. Nepaisydami to, jai apie tai priminėme ir raštu“, – „Lietuvos rytui“ sakė šio departamento vadovas Jonas Spietinis.
Po to, kai praėjusį pirmadienį žurnalas „Ekstra“ išspausdino reportažą iš Stirnių ežero pakrantės, inspektoriai nuvykę savo akimis pamatė pažeidimus ir surašė savavališkos statybos aktą.
„Saugomoje teritorijoje be derinimų su jos atstovais iškasta žemė, nutiestos komunikacijos ir savavališkai pastatytas vagonėlis“, – vardijo pažeidimus J.Spietinis.
Nors Seimo narė prisipažįsta pažeidusi įstatymus, baudos ji neišvengs. Už tokius pažeidimus gresia bauda nuo 5 iki 25 tūkst. litų.
Ieško naujų įstatymų landų
Vaizdingose ir saugomose teritorijose – paežerėse, prie upių – žmonės pastaruoju metu dažnai stato vagonėlius.
„Sugriežtinus atsakomybę už savavališkas statybas visi puolė statyti tų namelių ant ratų“, – piktinosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.
Todėl ketinama siūlyti įstatymų pataisas, leidžiančias lengviau pašalinti tokius savavališkai pastatytus vagonėlius. Ateityje jie bus nutempiami panašiai kaip ne vietoje paliktas automobilis.
Šią vasarą vien Labanoro regioniniame parke buvo surašyta 10 pažeidimų protokolų. Šie atvejai tikriausiai bus nagrinėjami teismuose. Mūsų specialistai iš jų jau nebeišlenda“, – pripažino J.Spietinis.
Kainų skirtumas – didžiulis
Kaip pranešė „Lietuvos rytas“, L.Graužinienė puikiai žinojo, kad jos nusižiūrėtame sklype nieko negalima statyti, bet vis tiek pirko žemę. Ko tikisi žmonės, kurie ryžtasi įsigyti sklypus nacionaliniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose?
Tokį elgesį dažniausiai lemia kelios priežastys – palyginti maža žemės kaina ir viltis kaip nors apeiti įstatymus arba tikintis, kad ateityje draudimai bus sušvelninti.
Jei yra leidimas statyti, už ūkio paskirties žemę prie ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke prašoma iki pusės milijono litų už hektarą.
Jei galimybės statyti nėra, toks žemės ūkio paskirties sklypas kainuoja 5-10 kartų pigiau – už hektarą prašoma 25-50 tūkst. litų.
„Žmonės perka žemės ūkio paskirties sklypus, matyt, tikėdamiesi, kad vienokiu ar kitokiu būdu jie galės ten ką nors pasistatyti. Tikrai nėra daug romantikų, kuriems užtenka tik atsisėdus ant kelmelio gamta grožėtis. Tačiau šiuo metu tokių sklypų pasiūla gerokai didesnė nei paklausa“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Makas“ prekybos ekspertas Antanas Laurinavičius.
Prieš sandorį – žvalgyba
Įstatymai iš tiesų keičiami. Jie tampa aiškesni, nepalieka jokių landų.
„Žmonės prieš pirkdami bet kokį sklypą turėtų pasidomėti, ką ten galima ir ko negalima daryti. Civiliniame kodekse aiškiai parašyta, kad valstybė kiekvienam piliečiui turi užtikrinti žemės naudojimą pagal jos paskirtį. Tačiau valstybė neįsipareigojo leisti bet kur tą paskirtį pakeisti“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė R.Baškytė.
Bet kurio sklypo paskirtis gali būti keičiama tik bendrųjų arba tvarkymo planų pagrindu. Todėl šių planų parengimas šiuo metu taip skubinamas.
Jei bendruosiuose planuose, valstybinių parkų ir draustinių tvarkymo planuose yra numatytos galimybės naujai statybai, tik ten ir galima statyti.
Buvusių pamatų nebeieškos
Šiuo metu galiojantys įstatymai aiškiai nurodo, kad saugomose teritorijose naujus pastatus statyti draudžiama. Išskyrus tuos atvejus, kai esamose sodybose rekonstruojami ir perstatomi esami pastatai.
Kol kas galioja ir nuostata, leidžianti valstybiniuose parkuose ir draustiniuose atkurti ir buvusias sodybas. Bet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau pateikė siūlymą išbraukti šią nuostatą.
„Žmonėms nebereikės sklype dėlioti akmenėlių, neva įrodančių, kad ten kažkada buvo pamatai, ieškoti liudininkų, kurie teisme patvirtintų, kad sodyba buvo. Baigiami parengti visų valstybinių parkų tvarkymo planai, kuriuose bus numatytos ne tik naujos vietos sodyboms kurti, bet ir užfiksuotos visos buvusios sodybos. Tai bus civilizuotas ir teisinis kelias buvusioms sodyboms atstatyti“, – įsitikinusi R.Baškytė.
Pataisa užsigulėjo stalčiuose
Yra kitas teisėtas būdas žemės ūkio paskirties sklype pasistatyti sodybą. Tereikia tapti ūkininku. Seimas iki šiol nepriėmė įstatymo pataisų, kad tokio ūkininko sklypas turi būti ne mažesnis nei hektaro dydžio, o pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaryti ne mažiau nei pusę visų pajamų.
Tuo tarpu miškų ūkio paskirties žemėje negalima jokia statyba, net jei ten yra pamatai. Taip pernai pavasarį išaiškino Konstitucinis teismas. Nepakeitus sklypo paskirties miškuose statybos negalimos.