„Lenkų reikalavimai nėra visai iš piršto laužti - statant jungtį su
Lietuva, jiems gresia dideli vidaus tinklo pertvarkymai, todėl suprantama,
kad jie nori žinoti, kiek galios jie gauna ir kokį elektros linijų
pralaidumą reikia planuoti“, - konservatorių pranešime spaudai cituojamas
A.Kubilius.
Jo teigimu, jei kaimynai jaučiasi nesaugiai, vadinasi, Lietuva nesugebėjo
įtikinti lenkų, jog Ignalinoje statant naują atominę jėgainę bus atsižvelgta
ir į jų interesus.
Praėjusį penktadienį Vilniuje viešėjęs P.Wozniakas pareiškė, jog Lenkijai
negavus 1200 megavatų galios elektros, pagamintos būsimoje naujoje atominėje
elektrinėje (AE) Lietuvoje, visi kiti bendri šalių energetikos projektai
gali vėluoti.
Po tokių Lenkijos ministro pareiškimų, Lietuvos prezidentas Valdas
Adamkus bei premjeras Gediminas Kirkilas atšaukė planuotus susitikimus su
P.Wozniaku. Tikėtina, jog taip buvo pasielgta dėl kategoriškų Lenkijos ūkio
ministro pasisakymų, nors oficialiai ministras pirmininkas teisinosi
perkrauta darbotvarke, o prezidentas sakė, jog visus su energetika
susijusius klausimus jau yra aptaręs su Lenkijos vadovu Lechu Kaczynskiu
(Kačynskiu).
Tuo metu Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius Lietuvos pusės poelgį
traktuoja kaip „nelankstų“ ir „žlugdančiu derybas“.
„Derybos sunkios, todėl kietumo reikia, bet raginčiau mūsų politikus
nedemonstruoti ambicijų ir nežlugdyti derybų“, - teigiama pranešime.
Tarp projektų, Lenkijos siejamų su naujos AE galios dalybomis - Lietuvai
ypač svarbus elektros tiltas į Lenkiją, kuris savo ruožtu yra būtinas tam,
kad Lietuva būtų priimta į bendrą Europos energetikos sistemą UCTE.
Vietoje sovietiniais metais statytos Ignalinos AE, Lietuva naują jėgainę
planuoja statyti su Latvija, Estija ir Lenkija.
Priešingai nei Lenkija, kitos Baltijos šalys nekelia kategoriškų
reikalavimų dėl savo dalies naujoje AE.