Avarija – tarsi veiksmo filme
Per greitai į trasos posūkį įlėkęs lenktyninis automobilis nebepaklūsta patyrusiam pilotui. Didžiuliu greičiu skriedamas jis trenkiasi į betoninį atitvarą, pakyla į orą, verčiasi, trenkiasi žemėn trasos užribyje, dar kelis kartus verčiasi.
Kai gražuolis lenktyninis „Mitsubishi Lancer EVO IX“ paskutinį kartą dunksteli ratais į žemę, ralio žiūrovai pamato, kad iš jo telikusi metalo laužo krūva.
Vos pilotas ir šturmanas išsiropščia iš nebepataisomai sumaitoto automobilio, plyksteli ugnis ir jis akimirksniu virsta liepsnojančiu fakelu.
Tai ne įtempto veiksmo filmo scena. Visa tai neseniai vykusiame ralyje „Aplink Lietuvą“ patyrė 44 metų panevėžietė, „Arena pizza“ direktorė Aušra Brazdžionienė.
Ji buvo automobilį vairavusio Dariaus Janušo šturmanė.
Raudoni ir drabužiai, ir automobilis
Su A.Brazdžioniene susitinkame jos darbo vietoje – Klaipėdos gatvėje esančioje picerijoje.
Tikiuosi išvysti vyriškai griežtą, sportiškos išvaizdos moterį.
Tačiau tarpduryje pasirodžiusi plačiai besišypsanti liekna šviesiaplaukė ryškiai raudonu nertiniu nė kiek nepanaši į automobilių sporto fanatikę.
Pamatęs šią moterį nepasakysi, kad ji lenktynėse tampa racionalia, tiksliai kiekvieną kelio metrą apskaičiuojančia šturmane.
A.Brazdžionienė patikina, jog greičio ir automobilių pomėgis nė kiek nepakenkė jos moteriškumui.
Kai nesėdi lenktyniniame automobilyje, ji elgiasi kaip statistinė lietuvė: verda, kepa, skalbia, mezga, siuva, siuvinėja ir nudirba galybę kitokių moteriškų darbų.
„Turėjau gerą mamą, ji šeimininkauti išmokė, gyvenimui paruošė“, – sako A.Brazdžionienė.
Dėl dietų automobilių sporto fanatikė nesuka galvos: per kiekvienas varžybas kokie trys kilogramai svorio išgaruoja savaime.
Moteris silpnybė – raudonos spalvos drabužiai bei aksesuarai. Prie garderobo pritaikytas ir automobilis – naujumu spindintis raudonas „Audi A5“.
Minutėlę pagalvojusi A.Brazdžionienė prisimena, kad absoliučiai visi jos turėti automobiliai buvę raudoni, tik vienas, pats pirmasis, buvęs mėlynos spalvos.
Į lenktynes – paskui sūnų
Kaip atsitiko, kad iš pažiūros trapi, taiki ir miela moteris, dviejų sūnų motina, susižavėjo agresyviu vyrišku sportu?
Šypsena A.Brazdžionienės veide dar paplatėja: galima sakyti, prie sportinės mašinos vairo ją ir vyrą Audrių Brazdžionį pasodino jaunėlis sūnus Darius.
Vaikui tebuvo 14 metų, kai užsidegė troškimu važiuoti. Tėvų pažįstamas Sergejus Mirošničenka, buvęs automobilių sporto klubo „Greičio ruožas“ vadovas, paauglį priėmė treniruotis.
Pirmąsias kroso varžybas tėvai stebėjo kaip žiūrovai, o kitose jau patys sėdėjo sportiniuose automobiliuose, tik skirtinguose ekipažuose.
Viename ralyje sutuoktiniai važiavo ir viename ekipaže: A.Brazdžionis buvo pilotas, A.Brazdžionienė – šturmanė.
Vėliau komandą buvo sudarę tėvas su sūnumi.
„Kai šeima vienoje mašinoje – negerai. Tada kyla visokių ginčų, nesutarimų, aiškinimųsi, kas teisesnis, kas viršesnis“, – juokiasi pašnekovė.
A.Brazdžionienė tik vienose slalomo varžybose pati sėdėjo prie vairo. Visuose raliuose moteris buvo šturmanė.
Suviliojo azartas ir šunybės
„Pomėgis automobilių sportui neatėjo staiga, nenukrito lyg iš dangaus. Vyras visada ėjo iš galvos dėl automobilių ir kitokios aktyvios veiklos. Aš irgi nebuvau iš ramiųjų, patiko judėjimas, visokios ekstremalios situacijos. Taip sutapo, kad sūnaus pomėgis mus lyg stumtelėjo“, – pasakojo A.Brazdžionienė.
Moteris prisiminė, kad veržlumas ir nuolatinis aktyvios veiklos troškimas buvo tos savybės, kurios atkreipė jos dėmesį į būsimą vyrą.
Jiedu susipažino studijuodami anuomečiame Kauno politechnikos institute. Tada abu buvo antrakursiai.
„Jis patraukė savo azartu, turėjo gausybę idėjų, prigalvodavo visokių atrakcijų, studentiškų šunybių“, – pirmuosius pažinties metus prisiminė A.Brazdžionienė.
Pora susituokė ramiai, be didelės puotos, vestuves atšventė studentiškai, draugų rate.
Trasoje saugiau nei kelyje
A.Brazdžionienės jaunystės prisiminus nutraukia pasirodęs 19-metis Darius. Panevėžyje jis dabar tik svečias, kaip ir vyresnysis 22 metų Dainius.
Abu broliai studijuoja ekonomiką Vilniuje, Norvegų ekonomikos universitete, vienas pirmame, kitas – ketvirtame kurse.
„Mes visi vienodi: aš, tėtis, mama. O brolis – lyg ateivis, jis vienintelis iš šeimos nesidomi automobilių sportu“, – nepiktai iš vyresnėlio pasišaipo Darius.
A.Brazdžionienė patvirtina, kad pirmagimis ramesnio būdo, labiau linkęs į dvasinius dalykus, domisi fotografija. O jie visi trys – lyg ta pati medžio šaka: vienodai pašėlę, nenuoramos, adrenalino fanatikai.
Šeimos savaitgaliai niekada nebūna tylūs ir lėti. Nėra buvę, kad visi lindėtų namie sukritę prie televizoriaus. Jei nebūna varžybų, visi trys išvažiuoja keturračiais, prasimano kitokios veiklos.
A.Brazdžionienei gerokai mažiau nei kitoms motinoms virpa širdis, kai jos sūnus pašėlusiu greičiu lekia varžybų trasa.
„Šitas sportas net saugesnis nei futbolas. Diržai, šalmai, apsaugos ir kitokios specialios priemonės saugo nuo traumų. O nelaimė gali ištikti bet kur, einant gatve ar net namie. Juk paprastose avarijose žūva daug daugiau žmonių, o lenktynių trasoje žūtys labai retos“, – samprotauja moteris.
Tačiau net ir visomis saugumo priemonėmis besinaudojantiems lenktynininkams būna juodų dienų. Taip nutiko ir A.Brazdžionienės vyrui, kai jo pilotuojamas lenktyninis automobilis rėžėsi į medį.
Tą kartą A.Brazdžionis patyrė stuburo traumą. Dėl jos vyriškis jau kuris laikas ralį stebi tik kaip žiūrovas.
Kartą A.Brazdžionienė kelyje prasilenkė su labai smarkiai sulamdytu lenktyniniu automobiliu. Moteriai nė į galvą nešovė, kad toje metalo laužo krūvoje sėdi jos sūnus Darius.
„Jie paskambino ir pasakė: tai ką, nepažinai? Mes čia pravažiavom“, – iš nutrūktgalviško pokšto dabar juokiasi moteris.
Mama – jėga
Teiraujuosi Dariaus, kaip jis jautėsi po ralio „Aplink Lietuvą“ išvydęs visiškai sumaitotą automobilį, kuriuo važiavo mama. Ar nebaisu, kad kartą iš trasos motiną gali išnešti neštuvais? Gal mamai nebereikėtų važinėti?
Darius purto galvą ir neprisileidžia minčių apie nelaimes.
„Tegu važiuoja. Aš ir po avarijos sakiau mamai: varyk toliau, važiuok, lėk. Mūsų mama – jėga. Ji galės nebevažiuoti, kai man pasiseks jos ekipažą aplenkti“, – motinai liaupses lieja vaikinas.
Tą dieną, kai automobilis su A.Brazdžioniene ir pilotu D.Janušu daugybę kartų vartėsi, kol virto metalo laužu, Darius irgi važiavo ta pačia trasa, tik kitame ekipaže.
Pirmas dalykas, apie ką pagalvojo A.Brazdžionienė, išlindusi iš metalo krūvos: kaip nors duoti ženklą iš paskos važiuojančiam sūnui, jog liko gyva.
„D.Janušą pamačiau, o mamos ne. Nelabai ką gali galvoti tokiu metu, dabar net nežinau, išsigandau ar ne. Vis tiek pamatytas vaizdas padarė savo – truputį įvažiavau į griovį“, – susijaudinimą dėl mamos gyvybės stengėsi nuslėpti D.Brazdžionis.
Kad motina nepatyrė sužalojimų, D.Brazdžionis sužinojo tik pasiekęs finišą. Tada vaikinas paskambino jai mobiliuoju telefonu ir išgirdo, kad per avariją motina nusimušė pirštus ir gavo kelis guzus.
Tuo metu A.Brazdžionienės sutuoktinis ralį stebėjo kitame posūkyje. Žinia, kad lenktyninis automobilis verčiasi kūliais, per žiūrovus nuskriejo akimirksniu.
A.Brazdžionis į įvykio vietą atlėkė po kelių minučių.
„Vyras pasakė: nors ir labai tau patinka tas sportas, dabar jau gana“, – šypsodamasi pasakojo A.Brazdžionienė.
Vyresnysis sūnus apie tai, kaip motinai sekėsi lenktynėse, sužinojo pamatęs nuotraukas internete.
Vyras ruošiasi į Dakarą
Gal A.Brazdžionienė paklausys vyro ir liausis mėgautis ekstremaliais pojūčiais automobilių lenktynėse?
Moteris purto galvą. Tikriausiai nesiliaus. Nes sutuoktinio pertrauka automobilių sporte irgi baigiasi, jis puoselėja planus ne tik grįžti į trasą, bet ir dalyvauti Dakaro ralyje.
„Jie dabar kuria planus su D.Janušu, kaip šturmuoti Dakarą. Manęs tokia ilga kelionė nevilioja, aš esu konkretus žmogus, man trasa turi būti žinoma ir aiški“, – sako A.Brazdžionienė.
Miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais A.Brazdžionienė nutrūktgalviškai nelaksto. Greitį dievinanti moteris griežtai laikosi kelių eismo taisyklių, važinėja saugiai ir kultūringai.
„Ne visada būnu ratuota, mėgstu ir pėsčia pasivaikščioti. Bet tada pažįstami stoja ir siūlosi pavėžėti, klausia, gal mano automobilis sugedo“, – šypsosi A.Brazdžionienė.