Tarp 180 tyrime išvardytų valstybių Lietuva kartu su Latvija dalijasi 51-52-ąja vietomis. Tokį pat indeksą Lietuva yra gavusi pernai ir užpernai, taip pat 2001 ir 2002 metais.
Pernai pažadėjęs atsistatydinti, jei korupcijos lygis Lietuvoje nesumažės, premjeras Gediminas Kirkilas nesutinka su tokiu visuomeninės organizacijos vertinimu. Jo teigimu, tai nėra pačios korupcijos tyrimas, tik korupcijos suvokimo tyrimas.
Remdamasi TI ataskaita, „Ekstra“ pamėgino rasti atsakymų, kiek teisus taip kalbantis premjeras. Paaiškėjo, kad KSI tyrimai iš tikrųjų verti abejonių.
Tarptautinės dzenbudistinės „Kwan Um“ mokyklos Vilniaus religinės bendruomenės abato Ryčio Juozapavičiaus vadovaujamas TI Lietuvos skyrius pateikė nemažą visuomenės dalį šokiravusią informaciją: korupcijos lygis šalyje per metus nesumažėjo.
G.Kirkilas rimtai suabejojo TI pateikta informacija. „Tai nėra korupcijos tyrimas, tai yra korupcijos suvokimo tyrimas. Kaip kas supranta raudoną spalvą? Vieniems tai raudona, kitiems - rausva“, - ironizavo premjeras, ragindamas liautis spekuliuoti neaiškiais tyrimais.
Nors R.Juozapavičius tokią premjero poziciją pavadino neatsakinga ir negarbinga, siūlydamas G.Kirkilui pačiam atlikti korupcijos tyrimus, motyvų savo nuomonei patvirtinti nepateikė.
Tuo tarpu pati TI teigia, kad KSI balas tėra tyrimo išvestinis vidurkis ir nėra absoliučiai patikimas. Norėdama apsidrausti dėl galimos kritikos, kurią išdėstė ir G.Kirkilas, ši organizacija greta KSI balo nurodo ir jo patikimumo ribas. Lietuvos atveju KSI balas svyruoja nuo 4,4 iki 5,3. Taigi pesimistai galėtų priekaištauti premjerui, kad Lietuvoje korupcija padidėjo, optimistai - pasidžiaugti sėkminga kova su korupcija. Latvijos KSI balo patikimumo riba kur kas siauresnė.
„Šie duomenys rodo, kaip, priklausomai nuo tyrimų tikslumo, galėtų keistis šalies balas. Teoriškai, 5 procentų tikslumu balas gali būti mažesnis arba didesnis. Tačiau praktikoje, ypač kai prieinamas tik tam tikras tyrimų skaičius, balo patikimumas gali būti vertinamas ir dar menkiau nei nominalus“, - tokį sausą paaiškinimą apie KSI balo patikimumo ribas skelbia TI.
Kitaip sakant, tikinanti atlikusi rimtus korupcijos suvokimo tyrimus visuomeninė organizacija prisipažįsta, kad šie tyrimai nėra tokie jau patikimi. Tai puikiai įrodoma remiantis pačios institucijos pateikta informacija.
Lietuvai taikomo KSI balo žemiausia patikimumo riba įvertinta 4,4 balo. Sent Vinsente ir Grenadinuose, Dominikos Respublikoje ji tesiekia 4 balus. Tačiau pirmojoje valstybėje KSI vertinamas 6,1 balo, ji užima 30-ąją vietą, o Dominikos Respublika su 5,6 balo - 37-ąją vietą. Šių valstybių KSI balo patikimumo ribos intervalas ypač didelis - net 2-3 balai, o Lietuvos - tik 0,9 balo.
Taigi, remiantis TI prielaida dėl KSI balo patikimumo, kas galėtų paneigti, kad šiose abiejose valstybėse korupcija yra didesnė negu Lietuvoje? Ir kuo būtų galima paaiškinti tokį keistą korupcijos suvokimo paskirose valstybėse vertinimą?
KSI tyrime išvardytos 180 valstybių iš tikrųjų yra pastatytos į netolygią padėtį: jos vertintos remiantis nevienodo pobūdžio tyrimais, smarkiai skiriasi atliktų tyrimų bei apklausų skaičius.
2006-aisiais Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas buvo sudarytas remiantis 6 šaltiniais: „Economist Intelligence Unit“ (EIU), „Freedom House“ (FH), „Merchant International Group“ (MIG), dviem „World Economic Forum/Global Competetiveness Report“ (WEF) tyrimais ir „World Markets Research Centre“ (WMRC).
Iš šešių institucijų, atlikusių KSI tyrimus, apklausas rengė tik viena - WEF. Jei tikėtume ataskaita, ji 125 šalyse apklausė apie 11 tūkstančių respondentų teiraudamasi, ar jie gauna neteisėtą atlygį arba kyšį, siejamą su įvairių valstybinių funkcijų atlikimu.
2007-aisiais Lietuvos KSI buvo sudarytas remiantis 7 šaltiniais: jau minėtais EIU, FH, MIG, WEF, WMRC bei dviem naujais - „Bertelsmann Transformation Index“ (BTI) ir „IMD International“. Vėlgi jei tikėtume pačios TI ataskaita, iš šių septynių tyrimus atlikusių šaltinių apklausas atliko tik du. WEF, lygiai kaip ir praėjusiais metais, 125 šalyse apklausė apie 11 tūkstančių respondentų, pateikdamas lygiai tokį pat klausimą. IMD ekspertai 55 šalyse vidutinės ir aukščiausios grandies verslininkų klausė, ar, jų nuomone, egzistuoja kyšininkavimas bei korupcija.
Kitos penkios institucijos apklausų mechanizmo netaikė, o korupcijos lygį būrė iš kitų šaltinių. BTI prisipažįsta tyrimus atlikusi 125, EIU - 166, FH - tik 29, MIG - 155, WMRC - 203 valstybėse.
Jei pati TI pripažįsta valstybes vertinusi remiantis nevienodu tyrimų skaičiumi, jei patys tyrimai kelia abejonių, kas galėtų paneigti, kad 180 į vieną eilę sustatytų valstybių nėra tiesiog viešųjų ryšių akcija ir iš galvos trauktų faktų mišrainė?
Abejones sustiprina pernai nuskambėjęs skandalas dėl analogiškų KSI tyrimų. Uzbekistano ekspertas Aktamas Žalilovas iškėlė versiją, kad TI atliktas KSI tyrimas - viso labo lėkštas falsifikatas, kuriuo norima apkvailinti pasaulio valstybių vadovus, o visuomeninę organizaciją įvardyti kaip pagrindinę kovotoją su korupcija, taip siekiant asmeninės naudos.
A.Žalilovas išvardijo keturias priežastis, kodėl neva su korupcija kovojančios visuomeninės organizacijos skelbiami duomenys negali būti patikimi. Pirma, organizacija ataskaitą parengė pati neturėdama pirminių duomenų, o tai reiškia, kad tyrimai metodologiškai nėra patikimi. Antra, rengiant ataskaitą, kaip vienas pirminių informacijos šaltinių buvo nurodyta nevienareikšmiškai vertinama, su teisėsauga reikalų turėjusi tarptautinė organizacija „Freedom House“.
Įtarimų kelia ir faktas, kad pirmajame KSI dvidešimtuke, kur neva mažiausia korupcija, išvardytos valstybės, kurių valstybinės struktūros ir finansavo TI veiklą. Pagaliau pasaulyje pasitikėjimą pelniusio viešosios nuomonės instituto „Gallup“ pateikti duomenys apie korupciją smarkiai skiriasi nuo TI vertinimų.
„Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje tyrimus atlikome tik Rusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje, kur mums buvo normalios sąlygos dirbti. Dėl tų pačių priežasčių apklausos nebuvo atliekamos Artimųjų Rytų valstybėse, išskyrus Izraelį“, - prispausta uzbekų eksperto, prisipažino KSI tyrimus koordinavusi TI atstovė Sarah Repucci.
Turbūt iš šių žodžių reikia suprasti, kad Lietuvoje, kaip vienoje buvusios Sovietų Sąjungos valstybių, pernai WEF apklausų nevykdė.
Šiandien Lietuvos visuomenei nėra pateikta faktų, kad situacija nesikartoja.
„Aš esu tikras, kad Vyriausybė sumažino korupciją. Kol kas niekas negali mūsų apkaltinti kuo nors.
Kitas dalykas, koks yra suvokimas - žmonės ją suvokia pagal tai, kaip apie tai kalbama viešojoje erdvėje. Čia yra esminis klausimas. Nes viešojoje erdvėje šiuo klausimu daugiau politikuojama, negu pateikiama kokių nors konkrečių faktų“, - teigė premjeras G.Kirkilas, dalį kritikos dėl korupcijos problemos eskalavimo skirdamas ir TI Lietuvos skyriaus vadovui R.Juozapavičiui.
„Jaučiuosi, lyg tarp mūsų būtų intymūs santykiai. Jis jaučia, kad aš nenoriu, bet gal reikėtų manęs atsiklausti, ar aš noriu“, - dviprasmiškai kalbėjo R.Juozapavičius, atremdamas G.Kirkilo pastabą, kad pasigedo TI noro bendradarbiauti kovojant su korupcija.