Sukaktį minėjo žaisdami su vaikais
“Vieta čia puiki, tik žmonės jau priprato prie tradicinių parodų, - norint pritraukti žiūrovus ir triušių auginimu sudominti jaunimą, reikia naujovių”, - “ŪP” sakė šalies Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTAD) pirmininkas Saulius Vasiliauskas.
Tokia parodos naujovė, pasiteisinusi su kaupu, ir buvo triušių lenktynės specialioje trasoje, kurią sukonstravo vienas pirmųjų triušininkystės verslą Lietuvoje atgaivinęs ėriškietis Eduardas Kubilius. Azarto pagauti jaunieji žiūrovai taip suglumino “lenktyninius” triušius, kad kai kurie, užuot varžęsi greito bėgimo rungtyje, bevelijo susigūžę tupėti ir laukti, kuo viskas baigsis. Bet nugalėtojas vis tiek paaiškėjo – E.Kubiliaus Ugninis aplenkė Nykštuką ir Rexą.
Triušių paviljoną šiemet papuošė ir vaikų piešiniai. Apie 160 jaunųjų dailininkų iš Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių r., Kupiškio, net Vilkaviškio buvo apdovanoti medaliais, kamuoliais, LKŽTAD proginiais marškinėliais, “Ūkininko patarėjo” bei žurnalo “Mano ūkis” prizais, gavo diplomus ir padėkas. Jauniausiųjų, 7-9 metų grupėje nugalėtoju išrinktas Kornelijus Malinauskas iš Panevėžio r., 10-11 metų grupėje – Gintarė Katkevičiūtė iš Radviliškio r., 12-16 metų grupėje – Kristina Dereviaškina iš Kėdainių r. Absoliučiai konkurso nugalėtojai Viktorijai Nefaitei teko pagrindinis prizas – paspirtukas.
Masiškai piešinių konkurse dalyvavo Baisogalos darželio-mokyklos mokiniai, Kėdainių švietimo centro auklėtiniai iš Jaunųjų miško bičiulių bei tapybos ant šilko būrelių. Evelinos Benešiūnaitės, Rusnės Pacaitytės, Gintarės Žiobaitės, Evelinos Valionytės ir kitų darbai traukė akį ne mažiau nei retų veislių triušiai.
Kaip entuziastingai vaikai atsiliepia į jiems patrauklias idėjas, gerai iliustruoja kauniečio Domo Grigaliūno pavyzdys. Net didmiesčio vaikui triušių auginimas nėra svetimas – juos augina berniuko senelis, gyvenantis Pakruojyje. Vos tėtė, dirbantis Žemės ūkio rūmuose, pasakė sūnui apie piešinių konkursą, Viktoro Kuprevičiaus vidurinės mokyklos antrokas pats renginio išvakarėse nuvežė savo darbą į Baisogalą, o kitą dieną visa Grigaliūnų šeima apsilankė Algirdiškiuose.
Draugija su veislininkystės statusu
LKŽTAD 15-osios sukakties proga draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas pasidžiaugė, kad atvežtais retaveisliais triušiais, kainuojančius nuo 90 iki 150 Lt, ne tik tarpusavyje mainėsi augintojai, bet atsirado ir pirkėjų, tai rodo, kad susidomėjimas triušininkyste neslopsta.
Šiuo metu kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija, įkurta 1992 m. spalio 15 d., vienija 55 narius, kurie užaugina daugiau nei 20 tūkst. triušių per metus.
Prieš devynerius metus ŽŪM patvirtino pirmąsias keturias veislines bandas. Ne tik veislinių triušių auginimu, bet ir asortimento didinimu rūpinosi pirmieji “veislininkai” – E.Kubilius, E.Gudavičius, N.Gaidžiūnienė, A.Mitrikevičius. Nors vėliau bandų registruota 11, šiuo metu funkcionuoja devynios. Draugijai suteiktas veislininkystės institucijos statusas. Nuo 2005 m. remiamas kilmės knygos vedimas ir seminarai triušininkystės klausimais. Vienas tokių vyko ir “Algirdiškių” parodų centre.
Šalies triušininkai bendradarbiauja su Vokietijos, Čekijos, Latvijos, Baltarusijos triušių augintojais, savo bandose veisia 22 Europos šalyse populiariausių veislių atstovus. Daugiausia auginama Belgijos milžinų, Naujosios Zelandijos baltųjų, Vienos ir Rex’ų veislių triušių.
Draugijos valdybos nuomone, reikėtų daugiau auginti avinų ir Kalifornijos triušių.
Geriausiems parodos eksponatams draugija skyrė aštuonias taures, pirmojo ir antrojo laipsnio diplomus bei keturias premijas.
S.Vasiliausko teigimu, neeilinės sukakties proga triušių parodai ir atrakcijoms organizuoti 11 tūkst. Lt skyrė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM.