„Tu esi mutantė“, – meta vienai konservatorių lyderių kiti, teisingesni, konservatoriai. Mat per mažai isteriška, protu dar vadovaujasi.
Apie ką lietuviai daugiausia ginčijosi, dėl ko daugiausia iečių yra sulaužę per pastarąjį dešimtmetį? Dėl rublinių indėlių grąžinimo. Paaiškink kad gudrus, pavyzdžiui, estui, kas tai yra? Esame vienintelė tauta pokomunistinėje erdvėje, kuri medinius rublius tūkstančiais pakeitė į laisvai konvertuojamus litus.
Vienintelė tauta pasaulyje, kuri žemę pavertė kilnojamuoju turtu ir galiausiai pristigo žemės, nors ūkininkauti nieko ir su policija nepriversi.
Dėl ko dar ginčijamės? Dėl pensijų grąžinimo dirbantiems pensininkams čia ir dabar. Nebeturime kunigaikščių, net bajorų tik keletas, užtat statome Valdovų rūmus.
Tiek pat, kiek jau sukišta į Valdovų rūmus, per tą laiką skirta ir visų aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiams renovuoti. Žmogus, ypač jaunas, yra niekas, mūras yra viskas.
Kuo labiau Lietuvos statybose ir fabrikuose trūksta darbo jėgos, tuo labiau mūsų Seimas griežtina imigracijos įstatymus. Prieita iki to, kad net Lietuvoje žaidžiančių JAV krepšininkų žmonos neturi teisės ilgiau kaip tris mėnesius gyventi Lietuvoje.
Įtarumas verslo atžvilgiu pasiekė aukštumas, kokių netgi sovietmečio spekuliantai nepatyrė. Tačiau tuo pat metu į Seimą išrenkama vis daugiau milijonierių. Kas ketvirtas dabartinio Seimo narys – milijonierius. Ir čia tik oficialūs skaičiai.
Seimo nario rinkimuose dalyvauja pusantrų metų V.Putino autoritarinio režimo suteiktu prieglobsčiu faktiškai naudojęsis, Lietuvos demokratiją ir institucijas viešai niekinęs asmuo. Tarsi taip ir turėtų būti. Keistai dar sutapo, kad visą tą laiką Lietuva viešai taršo šį tipą bėgti privertusį Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Bet pabandyk tik suabejoti šio taršymo nauda, kai procesui vadovauja patriotiškiausia Lietuvos partija ir buvęs prezidento patarėjas, subūręs komandą iš vietos rašytojų bei patriotiškai nusiteikusių reemigrantų.
Šventojo karo tikslas – sunaikinti kitą buvusį prezidento patarėją. Tam uzurpuotas nacionalinis radijas (greit tai ištiks ir antrąjį nacionalinės televizijos kanalą), kuriame dabar galima skelbti bet kokį „blūdą“, kuris tik naikina priešininką.
Tikslas pateisina priemones.
Ką tik paskelbtas naujas tautinio karo taikinys – Lietuvos ambasadoriai, kurie gal nebuvo, o gal ir buvo KGB bendradarbiai. Kiek tokių buvo? Du, šeši, dešimt ar daugiau?
Nesvarbu. Nejaukiai jau pasijuto visų be išimties Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovai. Pretekstą šiai atakai suteikė iš VSD atleisto aukšto pareigūno paskelbti įtarimai.
Tik keistas sutapimas, kad jis yra spėjęs baigti KGB mokyklą Rusijoje ir buvo patriotiškiausios šalies partijos lyderių informatorius VSD.
Vienas velnias težino, kodėl apie „kai kurių ambasadorių liustraciją tik VSD vadovo kabinete“ jis pranešė tik dabar, o ne prieš dešimtmetį? Net ne pernai, kai davė parodymus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Matyt, buvo pamiršęs?
Neklauskit meilės vardo, jai tūkstančiai vardų. Daugiau sumaišties prieš Seimo rinkimus – daugiau gelbėtojų Seime? Ar negalima aiškintis, kurie ambasadoriai bjauriai apmovė Lietuvos valstybę?
Netgi būtina. Bet ambasadorių gretų valymo vajui juk vadovaus ne VSD ar prokuratūra, kaip tarsi ir turėtų būti vakarietiškoje valstybėje, o tas pats ilgametis raudonskruostis Vilniaus komsomolo šnekutis iš Seimo. Su patriotiškiausios partijos pritarimu.
Laukia dar vienas dailiai pakištas viešų politinių teismų raundas. Ir niekas Lietuvoje nedrįs net žodžio pasakyti prieš. Vieni slėps galvą smėlyje iš baimės, kad tik valymo procesui vadovaujančio buvusio prezidento patarėjo gizeliai jų kaip nors negražiai neišvadintų. Kiti – neįgalūs.
Lietuva yra be galo įdomi šalis. Viską, ką siūlo Vyriausybė, Seimas jau seniai atmeta, bet vis tiek nė viena partija nei mažumos Vyriausybę nori nuversti, nei pirmalaikius rinkimus skelbti. Kuo blogiau, tuo geriau.
Ar įmanoma rasti geresnių pievų raudonskruosčių praeities šnekučių ganykloms kaip tokiame mūsų Seime?