Miš­kai - ne­su­de­ri­na­mų in­te­re­sų san­kir­to­je

Tad vis daž­niau žvilgs­niai kryps­ta į dar ne­nu­nio­ko­tą lie­tu­vio pa­si­di­džia­vi­mą – na­cio­na­li­nius miškus. Bū­tent juo­se pra­de­da kirs­tis pramonininkų ir miškininkų interesai. Apie tai kal­bė­ta ir tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vos miš­kų ūkio ir me­die­nos pra­mo­nės plėt­ros per­spek­ty­vos“. Nesusi­kal­bė­ji­mo ži­di­nys lieps­no­jo ties miš­kų ūkio vi­zi­ja, o skied­ros bi­ro iš­ke­liant me­die­nos pramonės pri­ori­te­tus.

Kie­no ran­ko­se plėt­ros per­spek­ty­vos?

ES Miš­kų sek­to­riaus tech­no­lo­gi­jų plat­for­mos ir Bal­ti­jos ša­lių Miš­kų sek­to­riaus na­cio­na­li­nių tech­no­lo­gi­jų plat­for­mų tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos „Lie­tu­vos miš­kų ūkio ir me­die­nos pra­mo­nės plėt­ros per­spek­ty­vos ES kon­teks­te“ ini­cia­to­riai - Lie­tu­vos miš­kų Na­cio­na­li­nė tech­no­lo­gi­jų plat­for­ma, Ap­lin­kos ir Ūkio mi­nis­te­ri­jos. Jo­je ap­žvelg­tos miš­kų ūkio ir me­die­nos pra­mo­nės per­spek­ty­vos, pa­grin­di­nės pro­ble­mos, ap­tar­tos šių sek­to­rių rai­dos ga­li­my­bės, pri­ori­te­ti­nės vys­ty­mo kryp­tys.

Kal­bė­ta, kaip op­ti­ma­liai pa­nau­do­ti miš­kų iš­tek­lius sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, kaip pa­di­din­ti miš­kų ūkio kon­ku­ren­cin­gu­mą. Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Val­de­ma­ras Sa­ra­pi­nas, pa­svei­ki­nęs kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius, iš­kart iš­kė­lė pro­ble­mą klaus­da­mas, ar me­die­nos iš­tek­liai adek­va­tūs var­to­ji­mui. Vals­ty­bės mi­si­ja - ska­tin­ti ra­cio­na­les­nį me­die­nos ap­do­ro­ji­mą ir per­dir­bi­mą. Šia­me kon­teks­te itin reikš­min­ga pri­va­čių miš­kų plėt­ra. At­si­ra­do di­de­lis po­rei­kis su­teik­ti miš­ko sa­vi­nin­kams ži­nių, kaip tvar­ky­ti miš­kus. „Vals­ty­bė re­mia jų mo­ky­mą ir kon­sul­ta­vi­mą. Sie­kia­me, kad miš­kai at­lik­tų ūki­nę, eko­lo­gi­nę ir so­cia­li­nę mi­si­ją“, - ti­ki­no V. Sa­ra­pi­nas.

Pa­sak ūkio mi­nist­ro Vy­to Na­vic­ko, Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nė ga­mi­na iš­skir­ti­nę, pro­fe­sio­na­lią pro­duk­ci­ją, ge­ban­čią kon­ku­ruo­ti pa­sau­lio rin­ko­se. „Nau­ja si­tu­a­ci­ja klos­to­si ža­lia­vos sri­ty­je. Me­die­nos kai­nos ne­pa­liau­ja­mai ky­la. Rei­kia gal­vo­ti, kaip iš­gy­vens ga­min­to­jai, su­lau­kę nau­jų iš­šū­kių“, - sa­kė mi­nist­ras.

Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Zdis­lo­vas Trus­kaus­kas ak­cen­ta­vo at­si­ve­rian­čias nau­jas ga­li­my­bes miš­kų ūkio plėt­rai. Ar di­džiu­lės in­ves­ti­ci­nės ES lė­šos pa­dės Lie­tu­vos miš­kui tap­ti kon­ku­ren­cin­gu, la­biau­siai ir rū­pė­jo vi­ce­mi­nist­rui. „ES tech­no­lo­gi­nės plat­for­mos idė­ja mums ži­no­ma, ji net iš­vers­ta į lie­tu­vių kal­bą. Bet ko­dėl įstri­go na­cio­na­li­nės plat­for­mos ren­gi­mas ir vi­zi­ja, ne­ži­nia“, - iš­sa­kė abe­jo­nes Z. Trus­kaus­kas.

Stra­te­gi­jos pri­ori­te­tai

Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­gis Gai­žu­tis, pa­ste­bė­jęs, kad po­li­ti­ka da­ro įta­ką miš­kų ūkiui, ga­my­bai ir in­fra­struk­tū­rai, nu­brė­žė stra­te­gi­jos gai­res. Miš­kai su­da­ro 7,5 proc. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio tur­to ver­tės. Vi­sas miš­kų sek­to­rius su­ku­ria 4 proc. Lie­tu­vos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Me­die­nos pro­duk­tų pra­mo­nė su­ku­ria 10 proc. pra­mo­nės pri­dė­ti­nės ver­tės. Miš­kai už­ima treč­da­lį vi­sos ša­lies te­ri­to­ri­jos.

Miš­kų sek­to­rius ap­ima 240 tūkst. pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kų ir 52 tūkst. me­die­nos pra­mo­nė­je ir miš­ki­nin­kys­tė­je dir­ban­čių dar­buo­to­jų. “Miš­kai – spar­čiau­siai au­gan­ti ir tei­gia­mą ba­lan­są tu­rin­ti Lie­tu­vos ūkio sri­tis”, - sa­kė A. Gai­žu­tis. Pa­gal jį, miš­kų sek­to­riaus stra­te­gi­nė kryp­tis - tva­rus miš­ko iš­tek­lių val­dy­mas, sie­kiant ten­kin­ti dau­gia­tiks­lius vi­suo­me­nės po­rei­kius. Rei­kė­tų di­din­ti me­die­nos pa­siū­lą pra­mo­nei ir ener­ge­ti­kai.

Kur­ti ino­va­ty­vius pro­duk­tus ir pa­slau­gas, ati­tin­kan­čias kin­tan­čius rin­kos ir var­to­to­jų in­te­re­sus. “Mums stin­ga mo­der­nio­mis ir efek­ty­vio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­grįs­tų ga­my­bos pro­ce­sų. Rei­kė­tų plė­to­ti “ža­lios” ener­gi­jos ir de­ga­lų ga­my­bos iš miš­ko bio­ma­sės sek­to­rių, ska­tin­ti moks­lo ti­ria­mą­ją veik­lą. Ta­čiau svar­biau­sias už­da­vi­nys - plė­to­ti į di­džiau­sios pri­dė­ti­nės ver­tės ga­my­bos iš vie­ti­nių me­die­nos iš­tek­lių nu­kreip­tą me­die­nos pra­mo­nės struk­tū­rą”, - įsi­ti­ki­nęs A. Gai­žu­tis.

Jo pa­ste­bė­ji­mu, miš­kų tech­no­lo­gi­jų plat­for­ma ver­tin­ti­na kaip la­biau­siai pa­si­ren­gu­si to­li­mes­nei plėt­rai. Lie­tu­vos me­die­nos ir bal­dų pra­mo­nė yra spar­čiau­siai au­gan­ti ūkio ša­ka. Jos to­les­nę plėt­rą už­tik­ri­na sėk­min­gai įgy­ven­din­tas nau­jos ga­myk­los “Gi­rių bi­zo­ne” pro­jek­tas, o dar spar­tes­nė ša­kos plėt­ra ga­li bū­ti už­tik­rin­ta in­ves­ta­vus į nau­ją me­die­nos plokš­čių ga­my­bą. Tam bū­ti­na mo­der­ni­zuo­ti pir­mi­nį me­die­nos ap­dir­bi­mą - lent­pjūves.

Kas taps pra­mo­nin­inkų part­ne­riais?

Lie­tu­vos miš­kų sek­to­riaus na­cio­na­li­nės tech­no­lo­gi­jų plat­for­mos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, “Lie­tu­vos me­die­na” aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Si­gi­tas Pau­laus­kas kon­sta­ta­vo, kad in­ves­ti­ci­jos į bal­dų ga­my­bą au­go spar­čiai. Tuo ke­liu ir rei­kia ei­ti. Jo ma­ny­mu, me­die­nos bran­gi­mas - na­tū­ra­li adek­va­ti re­ak­ci­ja į di­dė­jan­čius po­rei­kius. Teks mo­kė­ti bran­giau už ža­lia­vą. Par­duo­ti me­die­ną rei­kia tam, kas bran­giau mo­ka. Jo ma­ny­mu, bū­ti­na keis­ti miš­kų sis­te­mos mo­de­lį.

“Ar ga­li vals­ty­bi­nis miš­kų sek­to­rius bū­ti ly­gia­ver­tis ir pa­žan­gus part­ne­ris pra­mo­nei?”- iš­kė­lė di­le­mą S. Pau­laus­kas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad rei­kia pa­ga­liau leis­ti par­duo­ti sta­čią miš­ką. “Kas tin­ka me­die­nai, jos per­dir­bi­mui, nie­ka­da ne­bus su­kū­ren­ta”, - tei­gė aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­tis Gla­vec­kas miš­kų ūkio sek­to­rių pa­va­di­no vie­nu sun­kiau­sių vals­ty­bė­je. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, Vy­riau­sy­bės dė­me­sys ir pa­ra­ma per men­ka, pa­ly­gin­ti su že­mės ūkiu. Ją rei­kia da­ly­ti tiek miš­ki­nin­kams, tiek per­dir­bė­jams. “Ma­to­me, kaip iš­si­se­mia ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka. Ar rei­kia lauk­ti kri­zės? Anaip­tol. Su­da­ry­ki­me są­ly­gas “klas­te­riams”, “hol­din­gams”, ben­dro­vėms. Su­tei­ki­me šan­sų su­ren­ka­mų me­di­nių na­mų ga­my­bai. Sta­ty­bos bus iti pel­nin­gos“, - tei­gė K. Gla­vec­kas.

Klau­si­mai be at­sa­ko

Kaip su­de­rin­ti ne­su­de­ri­na­mus da­ly­kus? Miš­kai at­lie­ka daug funk­ci­jų. “Pro­fe­sio­na­liai nau­do­ti miš­ką ra­gi­no Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris, ta­čiau ne­at­sa­kė, kaip su­de­rin­ti eko­no­mi­nius, eko­lo­gi­nius, so­cia­li­nius in­te­re­sus. Daug tu­ri­me sau­go­mų te­ri­to­ri­jų. Jo­mis ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kia miš­kų sa­vi­nin­kai. Juk sa­ko­ma: lenk me­dį, kol jau­nas. Pa­kei­tus iš­min­tį sa­ko­ma: pjauk me­dį, kai nieks ne­ma­to. Taip ir da­ro­ma. Man iš­ki­lę dau­gy­bė klau­si­mų. Ar įma­no­ma ap­ri­bo­ti eks­por­tą ad­mi­nist­ra­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis? Ar ne­spe­ku­liuo­ja­ma at­ei­ties kai­no­mis me­die­nai ar miš­kui?”- sa­vo pa­si­sa­ky­me daug klau­si­mų iš­kė­lė Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

“Rin­ka nai­ki­na na­cio­na­li­nį pa­trio­tiz­mą”, - tie­siai švie­siai rė­žė Lie­tu­vos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to rek­to­rius Ro­mu­al­das Del­tu­vas. Jo ma­ny­mu, ne­rei­kia skųs­tis ir verkš­len­ti, kad pra­mo­nei stin­ga me­die­nos, esą daug jos iš­ve­ža­ma par­duo­ti į už­sie­nį. “Rei­kia tar­tis. Rei­kia kur­ti nau­jas įmo­nes ar su­si­vie­ni­ji­mus. Ieš­ko­ti ki­tų spren­di­mų.

Štai suo­miai ir šve­dai sa­vo pra­mo­ni­nin­kams lei­džia pirk­ti - įsi­gy­ti miš­ką. Tik skan­di­na­vai tu­ri to­kį mo­de­lį. Nu­skam­bė­jęs siū­ly­mas par­duo­ti sta­čią miš­ką ne­bus pa­lan­kiai su­tik­tas. Kai­mas de­juo­ja, kad per­dir­bė­jai jiems ne­mo­ka už pro­duk­ci­ją. Miš­kuo­se - vis­kas at­virkš­čiai“, - aiš­ki­no rek­to­rius.

Še­šė­li­nės eko­no­mi­kos bau­bas

Šve­di­jos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Vi­lis Bru­kas Lie­tu­vos me­die­nos ūkį pa­va­di­no kon­ser­va­ty­viu. Pa­sak jo, kon­ser­va­ty­vus miš­kų ūkio ad­mi­nist­ra­vi­mas - kai ne­di­dė­ja pa­siū­la, urė­dai ra­gi­na kirs­ti kuo ma­žiau miš­ko, nė­ra su­da­ry­tų nor­ma­lių san­ty­kių tarp pra­mo­nės įmo­nių ir miš­ki­nin­kų.

Lie­tu­vos miš­kų ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sta­sys Mi­za­ras no­rė­jo su­ras­ti at­sa­ky­mą į klau­si­mą, kiek tiks­liai Lie­tu­vo­je iš­ker­ta­ma miš­kų. Jis sa­kė ne­ti­kįs, kad tik 6 mln. kub. m. Jo skai­čia­vi­mais, iš­ker­ta­ma ge­ro­kai dau­giau ir ar­tė­ja­ma prie op­ti­ma­laus kie­kio. Taip lei­džia­ma tarp­ti še­šė­li­nei eko­no­mi­kai, tuo tar­pu li­be­ra­lūs spren­di­mai tam pa­da­ry­tų ga­lą.

Jis siū­lė leis­ti pra­mo­ni­nin­kams įsi­gy­ti miš­ko. Įmo­nės ga­lė­tų kur­ti sa­vo ba­zę, ap­žel­din­ti že­mes, so­din­ti grei­tai au­gan­čius me­de­lius.

Me­die­nos pra­mo­nės eks­per­tas prof. An­ta­nas Mor­ke­vi­čius ir­gi mė­gi­no at­riš­ti Gor­di­jaus maz­gą ir at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kiek Lie­tu­va par­duo­da me­die­nos. Jam ba­lan­suo­jant skai­čius taip ir li­ko pa­ki­bę bent 2 mln. kub. m me­die­nos. Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, da­bar­ti­niai miš­kų sek­to­riaus veik­los re­zul­ta­tai dar ne­ke­lia di­des­nių pro­ble­mų val­džiai. „Ge­rai ver­ti­na­ma vals­ty­bės miš­kų būk­lė. Me­die­nos pro­duk­ci­ją ga­mi­nan­ti pra­mo­nė di­di­na ga­my­bą ir eks­por­tą.

Tik miš­kų sek­to­riaus veik­la ga­lė­tų bū­ti efek­ty­ves­nė, jei­gu pa­vyk­tų kon­so­li­duo­ti miš­ki­nin­kys­tės ir pra­mo­ni­nės ga­my­bos san­ty­kius“, - pa­tei­kė iš­va­dą pro­fe­so­rius. Jo ma­ny­mu, Lie­tu­vos ūkis pa­ti­ria daug nuos­to­lių dėl ne­reg­la­men­tuo­to ir ne­ma­žė­jan­čio me­die­nos ža­lia­vų eks­por­to. To­kią bū­ti­ny­bę daž­nai de­kla­ruo­ja vals­ty­bi­nės miš­kų sis­te­mos va­do­vai. „Di­de­lė pa­ga­mi­na­mos ap­va­lio­sios me­die­nos da­lis pa­ten­ka į ne­reg­la­men­tuo­tos veik­los ver­sli­nin­kų ran­kas“, - aiš­ki­no A. Mor­ke­vi­čius.

Ne­ma­ža su­maiš­tis ap­va­lio­sios me­die­nos rin­ko­je ky­la kas­met. Ją su­ke­lia įmo­nės, ga­mi­nan­čios joms vi­sai ne­bū­din­gą pro­duk­ci­ją - pjau­ti­nę me­die­ną, ku­ri dau­giau­sia eks­por­tuo­ja­ma. „Ne­ati­dė­lio­ti­nai rei­kia su­reg­la­men­tuo­ti ža­lin­gą mū­sų ūkiui ap­va­lio­sios me­die­nos eks­por­tą, o vi­daus rin­ko­je ap­ri­bo­ti ne­ates­tuo­tų jos da­ly­vių veik­lą“, - siū­lė iš­ei­tį pro­fe­so­rius.