Tačiau Europos Komisijos atstovas, atsakydamas į šiuos raginimus teigė, Ignalinos elektrinės klausimas jau išspręstas ir neturėtų būti diskutuojamas.
„Uždarius elektrinę elektros energijos kaina išaugs apie 40 proc., energijos gamyba bus 75 proc. priklausoma nuo dujų, 75 proc. šilumos gamybos taip pat bus priklausoma nuo dujų“, - sakė V.Navickas.
Todėl, jo teigimu, diskusijos dėl galimybės pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą „turi būti tęsiamos“.
J.Veselka taip pat tvirtino, kad sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais buvo „politinis“.
„ES sprendimai ir nenoras kalbėtis veda prie to, kad po 2009 metų Lietuva bus visiškai priklausoma nuo „Gazprom“, - sakė J.Veselka.
Jo teigimu, atominės elektrinės uždarymas Lietuvos verslui kasmet kainuos
po 500-600 mln. eurų papildomų išlaidų už energetiką, o bendrojo vidaus
produkto augimas dėl to sulėtės maždaug 10 procentų.
„Kodėl ES, kalbėdama apie konkurencingumo didinimą, priima sprendimus
mažinančius konkurencingumą vienoje ES šalyje?“, - klausė Seimo narys.
Tuo tarpu Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio
direktorato energetikos politikos ir tiekimo saugumo departamento vadovas
Jean-Arnold Vinois (Žanas Arnoldas Vinua) sakė, kad Ignalinos atominės
elektrinės uždarymo problemos aptarimas nebus diskutuojamas.
„Šis klausimas baigtas, jūs gavote apie 1 mlrd. eurų Ignalinos elektrinės
uždarymui,“, sakė J.Vinois.
„Lietuvos ekonomikos augimas siekia apie 8 proc. kasmet ir jūsų šalis
turi puikias galimybes“, - pridūrė jis.
Kartu jis siūlė Lietuvai bendradarbiauti su Latvija ir Estija sprendžiant
energetikos sektoriaus problemas.
Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009
metais ir kartu su Baltijos valstybėmis bei Lenkija planuoja statyti naują
atominę elektrinę, kuri galėtų pradėti veikti maždaug 2015 metais.