Bet kartais originaliais, atkakliais ar netgi keistais bandymais rodyti dėmesį nustebina ir vyresnio amžiaus moteriškės, kurios originalumu lenkia žvaigždes šlovinančias paaugles.
Andriui Rimiškiui jos dovanoja išminties knygas ir net nutapė paveikslą su angelu, Mino siūlo pasišildyti, Gediminui Jauniui žada verkti, jei jis nepaskambins, o Alanui rašo eilėraščius.
Gediminui Jauniui gerbėja rašo šešis kartus per savaitę
Ji tikėjosi sutikti Vytautą Kernagį. Bet vietoj maestro jos laukė gerokai jaunesnis projekto „Vieniša žvaigždė“ šviesulys Gediminas Jaunius. Į mamas tinkančią moterį, kultūringai pabendravęs, jis iš kandidačių į pagrindinio projekto prizo - kelionės - dalybas išmetė. „Ji buvo sutrikusi. O aš pamaniau, kad tai pokštas“, - šypsosi „gelbėtojas“, kuriam vyresnio amžiaus damų meilias atakas tenka atlaikyti ne tik „Vienišoje žvaigždėje“.
Jau gerus metus jam dėmesio negaili daugiau nei 40 metų turinti gerbėja iš Marijampolės: „Tai ryškiausia, įdomiausia mano gerbėja. Ji man siuntinėja trumpąsias žinutes - nežinau, iš kur gavo telefono numerį.
Pats jai niekada nerašau. Gaunu jos žinučių šešis kartus per savaitę - dienomis, vakarais. Tos moters žinutės man jau tapo kaip dienos horoskopas, jų labai laukiu - pakelia nuotaiką visai dienai.
Ji rašo savo interpretacijas apie tai, ką perskaitė apie mane spaudoje, įvertina laidos siužetus, prisipažįsta, kad jai labai gražus mano balsas. Dažnai prašo paskambinti - kartais parašo: „Jei tu man nepaskambinsi, aš verksiu visą dieną“. Ir visada pasirašo - „Aš“.
Esu gavęs vyresnio amžiaus moteriškių kvietimų į pasimatymą, bet atsisakydavau. Ir žinutes rašo, viena moteris kvietė vakarienės su tam tikra užuomina. Aš vakarieniauti su ja nėjau. Dabar moterys labai aktyvios ir drąsios, aiškiai duoda suprasti, ko jos nori“.
Pajutęs į mamas tinkančių moteriškių dėmesį, Gediminas stengiasi taktiškai ir subtiliai nuo jo išsisukti. Kadaise jos jam rašydavo iškvėpintus laiškus - dabar vyrukas dažniausiai skaito savo ištikimosios gerbėjos iš Marijampolės žinutes. „Bet aš esu labai blogas ir jai nieko neparašau“, - mirkteli MUMS.
Alanui - eilėraščiai, Antanui - obuoliai
Ir paauglių, ir jų mamų mėgstamas dainininkas Alanas linkteli: „Aišku, kad turiu solidžių gerbėjų, - po koncerto prieina, padėkoja už viską, už gražias dainas, pasako, kad mane labai palaiko. Jos turi beveik visus mano albumus, dažnai gaunu iš jų gėlių, gražių laiškų, jos rašo man eilėraščius“.
Ką gi, Alanui - eilėraščiai, o jo vadybininkei Aydai - skambučiai ir žinutės su dainininkui skirtais pasiūlymais susitikti kavinėje. „Esu gavęs ir keistoką dovaną: po vieno koncerto moteris padovanojo stiklainį medaus. Suvalgiau“, - šypsosi Alanas. Jis dėl tokių dėmesio apraiškų nesuka sau galvos: „Man tai patinka“.
Tuo tarpu senas estradines dainas scenoje dažniausiai traukiantis dainininkas Antanas savo padėtį vertina realiai: „Aš labiau patinku vyresnio amžiaus žmonėms. Dažnai vyresnio amžiaus damos man dovanoja senų estrados dainų plokštelių, nes joms patinka, kad išlaikau senosios lietuvių estrados dvasią“.
Senas plokšteles kolekcionuojantis dainininkas jų trūkumu skųstis negali - iš vienos solidaus amžiaus damos gavęs nemažai Vladimiro Vysockio įrašų, vien šio autoriaus plokštelių jis jau turi apie trisdešimt.
„Vyresnio amžiaus gerbėjos dažnai mane užkalbina: pastebiu, kad ne dėl to, jog esu žinomas, įdomus, o dėl estrados dainų, dėl to, kad važinėju sena mašina - aš nesu modernus atlikėjas. Kartais valgau kavinėje, o jos pasikviečia prie savo stalelio pasikalbėti. O kai nueinu į turgų, atpažįsta, prikrauna maišą obuolių“, - naudą gaudo Antanas.
Norėjo, kad Mino „sušildytų“
Itališkomis melodijomis gerbėjų širdis mėgstantis virpinti Mino, matyt, ne vienai jų primena aistringąjį pietietį. Deja, tikrasis atlikėjo vardas Mindaugas išduoda, kad jis - šalies, kurioje lyja lietūs, pilietis.
Ne paslaptis, kad jo dainų klausosi ne tik mergaičiukės ar panelės. Po kiekvieno koncerto Mino sulaukia gėlių, dovanų, padėkų bei patarimų ir iš solidesnio amžiaus moterų: „Didžiuosiuose miestuose jos dovanoja rožių, kaimo vietovėse - skintų darželio ar net lauko gėlių“.
Vyresnio amžiaus gerbėjų dovanos dažnai būna solidesnės negu paauglių. Štai viena susižavėjusi Mino talentu dama padovanojo kvietimą į italo Riccardo Fogli koncertą, kita - medaus balso stygoms, trečia - vizitą į stomatologijos kliniką.
Spindinti Mino šypsena ir lyriškos dainos taip susuka kai kurioms ponioms galvą, kad nuo jų pasiūlymų tenka gerokai paraudonuoti: „Mažame kurortiniame miestelyje, užėjęs į klubą, per vakarą sulaukiau trijų solidaus amžiaus moterų dviprasmiškų pasiūlymų. Viena gerokai pasilinksminusi prisėdo šalia ir sako: „Sakyk, kaip čia būna?“ Sakau: „Kaip būna? Nežinau, kaip būna“.
O ji toliau: „Neišsikalinėk“, sakyk, kaip būna? Apsimečiau, kad nesuprantu, apie ką ji, pasakiau, kad į tokias vietas retai vaikštau, tai nežinau, kaip čia būna. Ji klausia: „Tai ką man daryti? Pagyvenusiai moteriai su kuo šildytis? Iš kur šilumos gauti?“
Pajutęs karštą atmosferą, Mino „nusiplovė“, grįžo pas savo kompaniją, su kuria buvo užsukęs į klubą, tačiau vyriškos šilumos trokštanti moteriškė nenurimo: „Ji man atsiuntė raštelį su telefono numeriu, jeigu apsigalvočiau. Iš karto jį išmečiau, nes manęs tokie pasiūlymai nedomina“, - savo tvirtą nuostatą MUMS dėsto Mino.
Andrius primena prarastą sūnų
Andrius Rimiškis vyresnio amžiaus gerbėjų intymių pasiūlymų nesulaukia. Moterys į jį dažniau žiūri kaip į sūnų, o ne galimą kandidatą meilės nuotykiams: „Mano mama bendrauja su viena 65 metų moteriške, kuri sako, kad turėjo sūnų, panašų į mane. Ji laiškus mamai ir man rašo, kad aš jai primenu žuvusį sūnų, todėl ir patinku“.
Savo dėmesį ir motinišką rūpinimąsi moterys atlikėjui reiškia padėkos žodžiais, įvairiausiais patarimais ir nuoširdžiais pamokymais: „Mano auditorija vyresnė, po koncerto dažnai prieina moterys, gėlių padovanoja, pasveikina, pamoko. Visada išklausau, nes jų žodžiuose atsispindi sukaupta gyvenimo patirtis. Dažniausiai jos ne moko, o pataria, kad neičiau ten ar nedaryčiau to, pasveikina, palinki geros kloties ar tiesiog išlikti žmogumi“.
Atlikėjas ne tik dedasi moterų žodžius į galvą, bet ir kaupia bei saugo jų dovanas.
„Iš vienos 65 metų moters gavau paveikslą. Ji pati ant drobės nutapė angelą, gražiai įrėmino ir užrašė „Andriuk, lai šis angelas tave saugo visur ir visada“. Namuose pasikabinau jį virš lovos“.
Paveikslas - ne vienintelė dovana. Andrius pasakoja dažnai gaunantis moteriškių rankų darbo žaisliukų, jo lentynoje nugula ir dovanotos knygos.
„Gyvenimo dėsniai“, „22 laiptai į išmintį“... - žvilgteli į lentyną. - Dažniausiai dovanoja tokias knygas, kuriose - gražūs posakiai, mintys, ugdančios gerumą“.
Kiekvienai dovanai Andrius randa vietos savo namuose, tik žaisliukus „iškrausto“: „Jų tiek daug turiu, kad nebėra kur dėti, tad nuvežu sesei į Jūžintus, kad rūpintųsi jais“.
Žvaigždžių gerbėjomis domėjosi Viktorija Dūdėnaitė ir Rugilė Gaidukaitė.