„Mes matome, kad Europai reikia alternatyvaus energijos tiekimo ir
Kaspijos regionas gali tapti ta alternatyva“, - sakė I.Alijevas Vilniaus
energetinio saugumo konferencijos sesijoje „Plėtojant energetikos
bendradarbiavimą su Kaspijos ir Juodosios jūros regionais: siekiant
platesnės energetikos rinkos“
„Kiti šaltiniai jau žinomi ir naudojami, todėl šis energetinis koridorius
yra labai svarbus“, - ketvirtadienį sakė I.Alijevas.
Jo teigimu, Azerbaidžano dujų išteklių turėtų užtekti 150 metų.
„Mes jaus eksportuojame dujas į Gruziją ir Turkiją ir tikimės, kad
netolimoje ateityje mūsų dujos pasieks ir Europos Sąjungą“, - sakė
I.Alijevas.
Savo pasisakyme jis itin akcentavo ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimą,
pabrėžęs, kad ši partnerystė plečiasi, o ES Kaimynystės politika yra viena
iš jo valstybės prioritetų,
Konferencijos dalyviams transliuotame vaizdo įraše Europos Komisijos
pirmininkas Josė Manuelis Baroso sakė, kad kovą
patvirtintas ES energetikos veiksmų planas padės Europai pasirengti naujiems
jos laukiantiems iššūkiams, tokiems kaip auganti energijos paklausa,
didėjantys išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų kiekiai, nuolat
kylančios kuro žaliavų kainos.
„Šiuo metu mes įgyvendiname energetikos veiksmų planą. Atsinaujinanti
energija, energijos efektyvumas, švarios energijos technologijos ir saugi
branduolinė energetika suteikia mums galimybę per trumpą laiką pakeisti
Europos energetikos pagrindus ir paruošti dirvą naujai pramoninei
revoliucijai“, - kalbėjo J.M.Baroso.
Savo pasisakyme Rumunijos prezidentas Traianas Basescu
teigė, kad Rusija visada buvo ir bus Rumunijos energetinė partnerė. Kartu
jis pridūrė, kad „energija neturi būti naudojama kaip politinis
instrumentas“.
Tuo tarpu kazachų atstovas sako, kad jo šalies galimybės tiekti naftą
planuojamu tiesti naftotiekiu Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas labai priklausys
nuo bendradarbiavimo su Rusija taip pat nuo komercinio naujojo naftotiekio
patrauklumo.
Tai ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje energetikos
konferencijoje pareiškė Kazachstano energetikos ir mineralinių išteklių
ministras Sauatas Minbajevas.
Susitarimas dėl naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto
įgyvendinimo trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos,
Azerbaidžano ir Gruzijos ministerijų ir energetikos įmonių atstovai.
Projektas numato jau egzistuojantį naftotiekį nuo Odesos iki Ukrainos
pasienyje esančių Brodų pratęsti iki Lenkijos miesto Plocko bei Baltijos
jūros uosto Gdansko. Buvo planuojama, kad šiuo naftotiekiu galėtų būti
eksportuojama nafta iš Azerbaidžano ir Kazachstano.
Naftotiekis turėtų pradėti veikti 2011 metais ir taptų alternatyviu
naftos teikimo keliu apeinant Rusiją.
Tačiau, pasak S.Minbajevo - Kazachstanas didžiausią naftos eksporto
augimą planuoja į Kiniją bei Kaspijos dujotiekiu.
„Dėl kitų naftos eksporto krypčių reikia tartis su Rusija, todėl
galimybės tiekti naftą Odesa-Brodai-Plockas dujotiekiui didele dalimi
priklausys nuo Rusijos. Taip pat nuo to, kiek bus užpildytas naftotiekis iš
Baku iki Juodosios jūros“, - sakė Kazachstano ministras.
Jis taip pat akcentavo, jog sprendimas, ar tiekti naftą planuojamu
dujotiekiu, priklausys ir nuo komercinio šio projekto patrauklumo.