Jei Baltija ir toliau bus gausiai teršiama naftos produktais, cheminėmis medžiagomis, jeigu jos dugne liks nuolat yrančių po Antrojo pasaulinio karo palaidotų dujinių ir cheminių bombų, jūra netrukus ims kelti grėsmę ne tik čia besiveisiančioms žuvims, bet ir aplink Baltiją gyvenantiems žmonėms.
Tai buvo Palangoje, „Vanagupės“ viešbutyje, vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Baltijos jūra – ateities kartoms“ pagrindinės temos.
Apie konferencijoje išdėstytas Latvijos, Estijos, Danijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos mokslininkų mintis „Lietuvos rytui“ papasakojo projekto „Baltic Sea Breeze“, pagal kurį organizuota ši konferencija, koordinatorius Valdas Jankauskas.
* * *
- Kokie didžiausi Baltijos jūros taršos šaltiniai?
- Jūrą nuodija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Baltijoje paskandintų apie 40 tūkstančių tonų cheminių medžiagų ir apie 13 tūkstančių tonų dujinių bombų.
Jūros dugne gulinčių cheminių medžiagų dėžės ir bombų geležis po truputį yra ir jūroje sklinda nuodai.
Danija yra priėmusi įstatymus, kurie cheminio ginklo laidojimo zonose žvejams draudžia žvejoti ir už tai moka kompensacijas.
Tuose jūros plotuose rekomenduojama būti tiktai su kvėpavimo apsauga.
Vakarinėje Baltijos jūros dalyje cheminio ginklo laidojimo vietos yra žinomos.
Tačiau rytinėje dalyje, kurioje chemines bombas skandino sovietinė armija, tikslios jų buvimo vietos nežinomos – dėžės su pražūtinga medžiaga ir bombos jūroje buvo mėtomos kur papuola.
- Kaip tokią problemą siūlo spręsti mokslininkai?
- Skandinavai siūlo jūros dugne esančias bombas iškelti. Danai savo žvejams už nurodytas rastų bombų vietas moka atlygį.
Rusai mano, kad virš cheminio ginklo kapaviečių būtų galima supilti betoninius sarkofagus. Bet tai yra labai brangus būdas.
Kiti mokslininkai siūlo nieko nedaryti. Jie teigia, kad jūros dugne gulintis nejudinamas cheminis ginklas nesprogs, nuodai į aplinką sklinda pamažu. O keičiantis jūros vandeniui Baltija, jų teigimu, suspės pati apsivalyti.
- Kas dar teršia Baltijos jūrą?
- Į Baltijos jūrą įteka apie 200 upių, kurios atneša pramonės įmonių išleidžiamus teršalus.
Dėl nesutvarkytos bei pasenusios įrangos plaukiantys susidėvėję laivai palieka nemažai naftos dėmių. Jų ypač daug yra uostų prieigose.
Į uostus atplaukiantys tanklaiviai Baltijos jūroje išleidžia kituose vandenynuose paimtus balastinius vandenis. Su jais paskleidžia mikroorganizmų, darančių žalą čia gyvenančiai faunai.
Vakarinėje Baltijos jūros dalyje jau pasirodė Juodojoje jūroje paplitusios medūzos, kurios ryja žuvų ikrus.
Ši medūzų rūšis pas mus sparčiai plinta, nes jų Baltijos jūros žuvys neėda.
Jūrą teršia ir žvejų pametami tinklai. Į dugne nugulusius tinklus įstrigusios žuvys ima pūti.
Į vandenį patenka ir nemažai įvairių šiukšlių, kurias jūroje išmeta mažų žvejybos laivų įgulos.
Kaip galimas taršos šaltinis minimas ir Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis, kuris mechaninių pažeidimų atveju užterštų jūros aplinką.
- Kiek prie Baltijos jūros taršos prisideda Lietuva?
- Lietuvai būtų galima priskirti tik žvejų pametamus tinklus ir šiukšlinimą iš žvejybos laivų bei paplūdimiuose.
Naftos dėmių jūroje palieka ir mūsų šalies žvejybos laivai, nors jų nėra daug.
Tačiau Baltijos ateitimi susirūpinę mokslininkai ir gamtosaugininkai nelinkę skaičiuoti – kuri šalis daugiau teršia.
Kur kas svarbiau jūros apsaugai kuriamais projektais suvienyti visas devynias su Baltija besiribojančias valstybes aktyviau spręsti kylančias problemas.
- Mokslininkai nurodo taršos šaltinius. Tačiau kokius jie siūlo sprendimo būdus?
- Danai siūlo statyti vėjo ir saulės energija varomus laivus. Jau yra sukurti ir tokių laivų eskizai. Virš laivo antstato iškilusios saulės baterijos būtų naudojamos ir kaip burės.
Tokie laivai sumažintų naftos dėmes, kurias palieka dyzeliniais degalais varomi varikliai.
Tanklaivių kapitonams balastinius vandenis siūloma pakeisti kertant skirtingas jūras.
Norvegai turi specialų laivą, kuris pritaikytas iš jūros dugno traukti senus tinklus.
Danai yra pastatę tinklų ir jūros šiukšlių utilizavimo gamyklą, kurioje visos atliekos susmulkinamos ir parduodamos kinams kaip žaliava.
Dar nėra bendros nuomonės, kaip išspręsti šiukšlių problemą mažuose žvejybos laivuose. Juose nėra numatyta patalpų šiukšlėms kaupti.
- Kiek įtakos jūros taršai turi šiukšlės, kurios nuplaunamos nuo kranto?
- Jūros pakrantėje žmonės palieka daugiau šiukšlių, nei žvejai išmeta jūroje.
Keletą metų estai tyrė, kaip teršiami jų šalies paplūdimiai.
Rezultatai iškalbingi. 2004 metais ištyrus 500 kvadratinių metrų paplūdimio plotą rasti 42 plastikiniai buteliai, 10 stiklinių butelių, 5 popierinės pakuotės, 20 maišelių, 60 butelių kamštukų.
Šios šiukšlės pastebėtos smėlio paviršiuje.
Bet tyrimai parodė, kad toks pat kiekis šiukšlių yra kiekviename 5 centimetrų gylio smėlio sluoksnyje, o iš viso užterštas metro storio smėlio sluoksnis.
Atsikratyti tokio taršos šaltinio lengviausia ir pigiausia.
Žmonės paplūdimiuose šiukšles turėtų mesti į šiukšliadėžes.
- Kai kam atrodo, kad Baltijos jūra didelė ir jai neįmanoma pakenkti. Koks yra jūros užteršimo mastas?
- Baltijos jūra yra gana uždaras vandens telkinys, kuris su pasaulio vandenynais jungiasi tiktai nedideliu sąsiauriu. Todėl vanduo Baltijoje atsinaujina tik kas 25-30 metų.
Labiau atviroje Šiaurės jūroje vanduo cirkuliuoja gerokai sparčiau ir pasikeičia per 5-7 metus.
Vandens cirkuliacijos skirtumų padariniai yra akivaizdūs – palyginti su Šiaurės jūra, Baltijoje nuodingųjų medžiagų yra nuo keleto iki keliasdešimties kartų daugiau.
- Kokie gali būti tokios taršos padariniai?
- Padarinius jau jaučiame.
Vis gilesnius jūros paviršiaus vandenis apimantys teršalai sugeria daugiau deguonies – jo mažiau patenka į gilesnius sluoksnius, kuriuose veisiasi žuvys.
Druskingo vandens sluoksnis mažėja, todėl mažėja vandens dalis, kurioje veisiasi menkės.
Jau dabar jaučiamas menkių sumažėjimas, o ateityje Baltijoje iš viso gali nebelikti žuvų.
Baltijoje vis daugiau sužvejojama išsigimusių žuvų.
Cheminės ir nuodingosios medžiagos nusėda žuvų organizme. Žuvys tampa kenksmingos, nebetinkamos maistui.
Užteršta jūra gali pradėti grėsti visiems Baltiją supančiose valstybėse gyvenantiems 85 milijonams žmonių.
Tai esu patyręs aš pats.
Mes su žmona būdami Danijoje, Šiaurės jūros pakrantėje, Liokeno mieste, nusipirkome šioje jūroje pagautų menkių, supjaustėme jas, įmetėme į puodą, pagardinome prieskoniais ir skaniai pavalgėme.
Grįžę į Vilnių nusprendėme tai pakartoti ir nusipirkome menkių sostinės turguje. Tačiau jas pradėjus virti pasklido toks tvaikas, kad valgyti nesiryžome.