Pasak jo, pastarųjų dienų finansiniu hitu tapusiam konservatorių
pasiūlytam Šeimos pagrindų įstatymui Vyriausybė taip pat negali pritarti dėl
jo „švaistūniškumo“.
„Konservatoriai pritarimą Šeimos pagrindų įstatymui laiko sąlyga paremti
biudžetą, todėl man atrodo, kad žiūrint visų balsų visame Seime atrodo
mažiausia tikimybė, kad mes gausime konservatorių balsus už“, - interviu
Žinių radijui sakė R.Šadžius.
Finansų ministras teigė perskaitęs konservatorių siūlomo įstatymo
projektą.
„Jis yra visiškai diskriminacinis. Ko vertos tokios idėjos: jeigu
vaikutis gimsta, kai tėvai „turi šliūbą“, tai mokama pašalpa 15 proc.
didesnė. Paaiškinkite žmogiška kalba, kuo tas vaikutis kaltas? Arba pensijos
priklausomybė siūloma ne nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, ne nuo
darbo stažo, o nuo vaikų uždarbio. Kuo kalti vaikų invalidų tėvai? Tokių
idėjų ten pilna, jis paremtas švaistūnišku principu - šitą atleisti nuo
mokesčių, šitą užberti pašalpomis“, - sakė finansų ministras.
Pasak ministro, agentūra „Moodys“ Lietuvoje mato politinių sunkumų -
mažumos Vyriausybė, neaišku, ar išliksianti iki kitų rinkimų, - tačiau
agentūra įsitikinusi, kad fiskalinės drausmės, taupumo, nacionalinės
valiutos patikimumo idėjas neabejotinai tęs bet kuri kita Vyriausybė.
„Tikiuosi, kad Fiskalinės drausmės įstatymas, nežiūrint tų visų politinių
žaidimų, sulauks bendro pritarimo, didelio pritarimo. Pateikiant už jį
balsavo 69 Seimo nariai“, - teigė R.Šadžius.
Jo įsitikinimu, Fiskalinės drausmės įstatymą būtina pradėti taikyti „nuo
šiandien“.
Vis dėlto, R.Šadžius teigė nesąs kritiškas įvairius pasiūlymus biudžeto
projektui teikiantiems Seimo nariams.
„Jie rūpinasi savo apygardų žmonėmis. Tai, kad Seimo narys pasiūlo
padidinti finansavimą mokyklos statybai, galime jį kaltinti, kad jis tuo
rūpinasi“, - sakė finansų ministras. Anot jo, biudžeto nesudarys viena
Vyriausybė, jam reikės ir Seimo narių pritarimo.
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2008 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.
2008 metais į nacionalinį šalies biudžetą kartu su ES lėšomis įplauks
29,136 mlrd. litų, arba 31,4 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Jo
asignavimai bus 30,217 mlrd. litų, arba 6,608 mlrd. litų didesni.
Pasak R.Šadžiaus, investicijų kitąmet daugės, tačiau iš esmės ES paramos
sąskaita.