Ketvirtadienį buvo svarstoma, ar būta spaudimo teisėsaugos institucijų
pareigūnams, tyrusiems J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, koks buvo tokio
poveikio pobūdis bei kokias pasekmes turėjo vieno iš nužudymo byloje minimų
asmenų - Algirdo Petrusevičiaus - įtraukimas į 1996 metų Seimo rinkimų
daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
Anot komisijos pirmininkės pavaduotojo Vaclovo Karbauskio, komisijos
nariai pritarė išvadai, jog spaudimas tyrėjams tikrai buvo daromas ir pamini
tuometinio Seimo pirmininko ir konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio
prokurorams siųstus bei parlamento posėdžių sekretoriate neregistruotus
laiškus, kuriuose nurodoma ištirti J.Abromavičiaus žūtį ir tilto per
Bražuolės upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
V.Karbauskio teigimu, iš esmės komisija priėjo prie išvados, jog Tėnynės
sąjungos nariai siekė daryti poveikį kitoms institucijoms.
Be to, nustatyta, jog A.Petrusevičius, tapęs parlamentaru bei dirbdamas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turėjo galimybę disponuoti
visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti
įtaką.
Trečiadienį komisija, patvirtino pirmųjų trijų klausimų išvadas ir
nustatė, kad esą nužudymą organizavusi grupuotė turėjo, o gal ir tebeturi
ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos nariais ir vadovybe.
Taip pat pritarta išvadai, jog komisijai liudijęs buvęs sausumos pajėgų
vadas Arvydas Pocius, melavo teigdamas, kad 1993 metais maištavusiems
savanoriams iš miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs
grįžti į mišką.
L.Graužinienės komisija taip pat nagrinėjo ir prieš 10 metų suburtos
konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios komisijos veiklą ir
įvertino ją kaip paviršutinišką.
Tuo metu konservatoriai komisijos veikloje įžvelgia politinio
susidorojimo apraiškų ir nėra nusiteikę toliau dalyvauti jos veikloje.
„Aš toliau nenusiteikęs dalyvauti šitos komisijos veikloje, manau, kad
mano kolega ( Jurgis Razma - BNS) taip pat. Čia yra pasityčiojimas, ryškiai
politizuotas dalykas“, - BNS ketvirtadienį teigė konservatorius Audronius
Ažubalis.
„Mes nematome jokios galimybės toliau dalyvauti komisijos veikloje, nes
ten jau niekas jokių logiškų argumentų nebepaiso“, - kolegai antrino
J.Razma.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė
maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie
liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino,
kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti
teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės
saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirba 3 socialdemokratai, 2 socialliberalai, tiek pat
liberaldemokratų ir konservatorių bei po vieną liberalcentristą,
pilietininką ir „darbietį“.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo
automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500
gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį
įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris
vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.