„Tai netiesa, tačiau sutartis bus pasirašyta labai greitai. Tai ne mėnesių, o dienų klausimas, - tikino L. Kazcynskis. - Tarp draugų nutinka visko. Galite būti visiškai tikri, kad labai greitu metu sutartis bus pasirašyta".
Premjeras lenkais tebetiki
Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas tikisi, kad sutartis dėl elektros tilto su Lenkija bus pasirašyta iki spalio 29 dienos.
„Turime vilčių, kad taip bus, tačiau tenka pripažinti, kad tam tikras blogio šešėlis mūsų santykius aptemdė“, − sakė G. Kirkilas. Nepaisant to, Ministras pirmininkas sako, kad Lenkiją ir toliau privalome laikyti strateginiais partneriais.
G.Kirkilas teigia, kad pasirašyti sutartį dėl elektros tilto sukliudė Lenkijoje vykstantys rinkimai.
„Tačiau šie projektai gana pelningi. Derybos dėl megavatų skaičiaus taip pat turi savo prasmę. Tikiuosi, kad tai − tik derybinės pozicijos, kurias lenkai galbūt nori sustiprinti“, − kalbėjo G.Kirkilas.
Premjeras mano, kad pasirašyti sutarties dėl elektros tilto nesukliudys ir tai, jei lenkai ir toliau atkakliai sieks iš naujosios atominės jėgainės gauti 1200 MW.
Pasak G.Kirkilo, jei aplinkos įvertinimas bus toks, kad mes galime statyti galingesnę nei 3200 MW elektrinę, lenkų prašymas iš esmės bus patenkintas.
Siūlo lenkus išmainyti į švedus
Tuo metu Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas siūlo už šalies energetiką atsakingiems asmenims imtis elektros tilto su Švediją projekto, o tokio paties objekto idėją su Lenkija – palaidoti.
„Labai mažai galimybių, kad šita sutartis bus pasirašyta. Be to, matau labai mažai galimybių, kad ji bus pasirašyta mums naudingu būdu. Tokie pajėgumai, kokių pareikalavo lenkai iš naujos atominės elektrinės (1200 MW) griauna visą pagrindinį mūsų projektą. Nes tai, kas lieka atėmus 1200 MW trims Baltijos šalims yra labai mažai“, − ketvirtadienį konferencijoje apie energetikos saugumą kalbėjo A. Brazauskas.
Elektros tilta su Švedija, A.Brazausko įsitikinimu, Lietuvai būtų naudingesnis.
A.Brazausko teigimu, pastatyti didelių galingumų elektros liniją per Baltijos jūrą į Švediją būtų galima per porą metų.
„Apie 2010 metus jau galėtume turėti rezervinį milijoninį galingumą iš visos Skandinavijos, ne tik Švedijos.
Švedijos kompanijų pajėgumai labai dideli. Lietuvos poreikiai, palyginti su jų apimtimis, labai nedideli“, − teigė A.Brazauskas.
Pasak jo, kai prieš dešimtmetį buvo imta derėtis dėl elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos, viskas atrodė labai realu.
„Praėjo dešimt metų ir šiais metais švenčiame liūdną jubiliejų, − sakė A.Brazauskas. – Todėl reikia elgtis labai ryžtingai. Reikia jausti, kad esi paritetinis partneris, o neįsivaizduoti savęs kokiame kitame vaidmenyje“.
Anot jo, vertinant situaciją praktiškai, o ne politiškai, lenkams mes esame nereikalingi.
„Jie turi savo energetinę sistemą. Jų pagrindinis tikslas − per Vokietiją išeiti į Vakarų Europą. Šitas projektas (elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos – lrt.lt) sujungtas į vieną su Vokietija, pasidaro vertas 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. Lt.). Tokios vertės objektas Lenkijai yra labai didelis dalykas.
Jei šitie objektai (elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos bei elektros linija tarp Lenkijos ir Vokietijos – lrt.lt) būtų statomi atskirai, Lenkijai ir Lietuvai būtų daug lengviau“, − siūlė A.Brazauskas.