Tokie pagrindiniai tarptautinio projekto „Sarmatia“, vakar pasirašyto Vilniuje, skaičiai.
Penkių valstybių atstovai įteisino tai, apie ką buvo kalbama ne vienerius metus, – bus tiesiami nauji vamzdynai naftai tekėti iš Kaspijos jūros regiono į Vakarus aplenkiant Rusiją. Todėl vienas pagrindinių Vilniaus energetikos saugumo konferencijos tikslų buvo įteisinti bendrovę, kuri įgyvendins naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projektą.
Tarptautinio konsorciumo „Sarmatia“ kūrimo dokumentus vakar parašais sutvirtino Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Azerbaidžano ir Lietuvos ūkio ministrai bei naftą gabenančių bendrovių vadovai.
Pavyko suderinti pozicijas
Bendrovė „Sarmatia“ buvo įkurta 2004 metais. Ją įsteigė Ukrainos ir Lenkijos naftos bendrovės „Ukrtransnafta“ bei „PERN Przyjazn“.
Buvo nutiesta atšaka nuo Odesos iki Brodų Ukrainoje, tačiau ji iki šiol naudojama vadinamuoju atbuliniu režimu – juo iš Rytų teka rusiška nafta.
Ilgą laiką atidėliotas Odesos-Brodų-Plocko-Gdansko projektas iš mirties taško pajudėjo šių metų gegužę, kai penkių šalių prezidentai bei Kazachstano vadovo atstovas pasirašė deklaraciją dėl naftotiekio.
Vakar oficialiai prisijungus dar trims šalims, „Sarmatia“ tapo tarptautiniu konsorciumu.
Projekte dalyvauja daug šalių, jos turi įvairių interesų, kurie ne visada sutampa, todėl kai kurie šios sutarties punktai buvo derinami kone iki paskutinės akimirkos.
Šis naftotiekis turėtų tapti pirmuoju veikiančiu vamzdynu, kuriuo aplenkiant Rusiją Lenkijai būtų tiekiama Kaspijos ir Juodosios jūrų regiono nafta.
Realios alternatyvos Rusijos naftai, tiekiamai naftotiekiu, atsiradimas būtų svarbus visai Rytų ir Vidurio Europai, o kartu – ir Pietų Kaukazo šalims, ketinančioms tapti reikšmingomis naftos rinkos veikėjomis.
Lietuvos atstovų teigimu, mūsų šalis šią iniciatyvą labiau vertina kaip politinį susitarimą. Vilnius projekte dalyvaus turėdamas simbolinę 1 proc. akcijų dalį.
Projekte „Sarmatia“ mūsų šaliai atstovaus valstybės bendrovė „Klaipėdos nafta“. Jei techninis ir ekonominis projekto vertinimas būtų palankus, „Klaipėdos nafta“ turi teisę pretenduoti net į 20 procentų akcijų.
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo gerai informuotas šaltinis, tokias sąlygas Lietuva išsiderėjo dar šią vasarą. Bet vėliau kitos šalys ėmė spausti lietuvius dalyvauti lygiomis dalimis. Pirkti tik 1 proc. „Sarmatia“ akcijų netikėtai panoro ir Azerbaidžanas.
Įstatiniam kapitalui formuoti skirti pinigai turėtų būti naudojami ir naftotiekio techninių bei ekonominių galimybių studijai atlikti.
Ji būtų parengta maždaug per keturis mėnesius.
Viltis – kazachų nafta
Iki šiol nevieningos nuotaikos buvo ukrainiečių stovykloje.
Teigta, kad prorusiška Ukrainos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Janukovyčiaus, skeptiškai vertino šį projektą.
Tačiau neabejojama, kad Kijevo pozicija sutvirtės po neseniai demokratinių jėgų pergale pasibaigusių parlamento rinkimų.
Projekte kol kas nebus Kazachstano. Šios šalies atstovai laukia, kol bus baigtas techninis ir ekonominis iniciatyvos vertinimas.
Nors naujasis projektas turėtų tapti alternatyva Rusijos naftai, jo kūrėjai neatmeta, kad naftotiekiu galėtų būti eksportuojama ir šioje šalyje išgaunama nafta.
Vis dėlto daugiausia vilčių dedama į Kazachstano naftą, nes Azerbaidžanas laisvos naftos dabar neturi.
Naujuoju vamzdynu nafta galėtų būti gabenama ne tik Lenkijai, bet ir kitoms Europos šalims. Lietuvą iš Kaspijos ir Juodosios jūrų regiono gaunama nafta pasiektų tanklaiviais per Lenkijos Gdansko uostą.
Maskva tyliai niršta
„Klaipėdos naftos“ vadovas Jurgis Aušra neslepia, kad plėtojant šį projektą visą laiką jaučiamas Maskvos spaudimas.
Rusija akylai seka šį projektą, todėl apie jį visos šalys nelinkusios daug kalbėti.
Nauda Lietuvai iš šio projekto priklauso nuo to, ar palankios bus naftos kainos Lenkijos Gdansko uoste, mat iš jo gabenti naftą tanklaiviais iki Būtingės būtų pigiau negu dabar iš Primorsko Rusijoje.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad šio projekto tarptautinė svarba – milžiniška.
Nors Lietuva „Sarmatia“ veikloje kol kas dalyvaus labiau simboliškai, šis projektas išryškina Vilniaus ketinimus aktyviai tarpininkauti kuriant alternatyvą Rusijos naftai.
Lietuvos atstovams turint balsą valdant konsorciumą, galima tikėtis, kad planuojant būsimo naftotiekio galimybes bus atsižvelgta ir į mūsų šalies interesus.
„Kol kas neaišku, ar Lietuvos indėlis į „Sarmatia“ kapitalą bus tik savotiškas politinio draugiškumo gestas palaikant lenkų energetinius interesus.
Ateityje būtų galima siekti aiškiai užsitikrinti, kad iš Kaspijos jūros išgaunama nafta pasiektų ir Lietuvą.
Pavyzdžiui, pratęsti naftotiekį iki pat Klaipėdos ar Mažeikių.
Skirti didesnes investicijas į šio projekto įgyvendinimą Lietuvai apsimokėtų tik tuo atveju, jei tai padėtų „Mažeikių naftai“ atlyginti prarastą naftos tiekimą galutinai uždarius „Družba“ atšaką iš Rusijos“, – sakė T.Janeliūnas.