Anot paveldo išsaugojimu Lietuvoje besirūpinančių institucijų atstovų,
Faro konvencija pažymi žmonių teisesį kultūrinę aplinką ir kultūros paveldą
bei leidžia efektyviau šias teises ginti ne tik šalies, bet ir tarptautinėse
teisminėse institucijose.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros paveldo pakomitečio
pirmininko, Seimo nario Emmanuelio Zingerio teigimu, ieškoti naujų būdų,
galinčių padėti tinkamai ginti ir išsaugoti kultūros paveldą, verčia
dabartinė realybė.
„Mes susiduriame Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje su nauja tikrove. Londone,
Paryžiuje niekas nepasikeitė, bet Prahoje, Rygoje, Vilniuje, kituose naujų
ES šalių narių miestuose į kiekvieną kvadratinį metrą, kurio kaina pasikeitė
dešimteriopai, veržiasi galingos finansinės firmos.
Tad mes paminklosaugininkus turime apginkluoti naujais galingesniais instrumentais.
Faro konvencija duotų papildomų ginklų saugant palikimą, kuris yra vienas tų
dalykų, atviliojančių į mūsų šalį tūkstančius turistų“, - spaudos
konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo E.Zingeris.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje galiojančių tarptautinių konvencijų jau
nepakanka.
„Vienas kvadratinis metras senamiesčiuose kainuoja tiek, kad verslininkai
ir paveldosaugininkai, kurie ten rungiasi, yra dvi skirtingos bokso
kategorijos. Jau negalime paminklosaugininkų palikti tik su kitom
konvencijom. Šis dokumentas priverstų investuotojus rimčiau prisėsti su
paminklosaugininkais prie bendro stalo. Tada galbūt tikrovė nebūtų tokia
apgailėtina kaip šiandien“, - kalbėjo E.Zingeris.
Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenę konvenciją 26 valstybes
vienijanti Europos Taryba pakvietė pasirašyti 2005 metais Portugalijos Faro
mieste. Šis dokumentas įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros
paveldą bei teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir pripažinti individualią
ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą.
Konvenciją jau pasirašė 11 valstybių, tarp kurių - Armėnija, Bulgarija,
Juodkalnija, Liuksemburgas, Kroatija, San Marinas, Serbija, Portugalija,
Albanija. Savo parlamentuose ją ratifikavo Kroatija ir Latvija.
Tuo tarpu Lietuvos valdžios institucijos nesutaria, ar Lietuvai tikslinga
prisijungti prie šios konvencijos.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Kultūros ministerijai pateiktame
rašte teigiama, jog konvenciją ratifikavo nedaug valstybių, prie dokumento
neprisijungė nė viena įtakinga Europos Sąjungos narė ir siūloma prisijungimą
prie konvencijos atidėti.
„Tai parodo rezervuotą vasltybių norą tapti šios konvencijos nare, tai
parodo ir debatai, kilę priimant konvenciją. Be to, Lietuvoje galioja visa
eilė kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių tarptautinės teisės
aktų. Atsižvelgiant į tai manome, kad minėtos konvencijos pasirašymas ir
ratifikavimas turėtų būtų atidėtas“, - URM praėjusią savaitę atsiųstą raštą
ketvirtadienį žurnalistams citavo kultūros ministras Jonas Jučas.
Tuo tarpu E.Zingeris tikina per asmeninį pokalbį su su UR ministru Petru
Vaitiekūnu sulaukęs pritarimo, jog Lietuvai prisijungimas prie konvencijos
yra reikalingas.
„Trečiadienį Seimo užsienio reikalų komitetas diskutavo ir priėjo prie
minties, kad ši konvencija yra reikalinga. Turime turėti papildomų įrankių
apsaugoti tą realybę, nes dabar mūsų paminklosdaugininkai teismuose dažnai
yra bejėgiai prieš milžiniškas firmas.
Ateityje padiskutuosim su visais
bičiuliais ir bendražygiais ministerijoje ir, tikiuosi, prieisime prie
išvados, kad neturėtume skirtis per daug nuo latvių. Manau, kad įveiksime
šalyje vidinio dialogo slenkstį ir ratifikuosime ateity šią konvenciją“, -
viliasi E.Zingeris.
Anot kultūros ministro J.Jučo, dokumentas bus pasirašytas, kai tik bus
gauti tam įgaliojimai.
„Jei yra politinė valia ir kita pozicija, procedūros bus tęsiamos.
Kultūros ministerija iniciavo ir pradėjo rengtis pasirašymo procedūrai, bet
po to sustojo. Dabar išgirdome, kad pozicija pasikeitusi“, - sakė
ministras.
Tačiau, pasak jo, net ir pasirašius konvenciją bei ją ratifikavus Seime,
piliečiai ja naudodamiesi savo teisių ginti dar negalės. Kad dukumentas
veiktų Lietuvoje, reikės pakeisti kai kurias Civilinio kodekso nuostatas, be
to, kad dokumentas įgytų teisinę galią tarptautinėje visuomenėje, jį turėtų
ratifikuoti daugiau valstybių.
Kol kas delsiant šį dokumentą pasirašyti, visuomeninių organizacijų
atstovai prabilo apie valdžios nenorą tai daryti.
„Šis dokumentas įtvirtina visuomenės vaidmenį ir suteikia daugiau teisių,
tačiau nuo visuomenės jis slepiamas, delsiama jį pasirašyti ir ratifikuoti“,
- BNS sakė paveldo išsaugojimu besirūpinančių visuomenininkų atstovas Naglis
Puteikis.
URM pateikiami argumentai jo neįtikina.
„Argumentai, kad pasirašė neįtakingos šalys, man atrodo juokingi“, -
kalbėjo N.Puteikis.
Jis išreiškė viltį, jog visuomenės spaudimas privers Kultūros
ministeriją „atsisukti veidu į visuomenę, veidu į paveldą“ ir dokumentą
pasirašyti.