„Lietuvos rytas“ pateikia kai kurių kalbėtojų mintis.
* * *
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (jis į Vilnių neatvyko, buvo perskaitytas jo kreipimasis. – Red.): „Kovą patvirtintas ES energetikos veiksmų planas padės Europai pasirengti naujiems jos laukiantiems iššūkiams, tokiems kaip auganti energijos paklausa, didėjantys išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų kiekiai, nuolat kylančios kuro žaliavų kainos.
Dabar mes įgyvendiname energetikos veiksmų planą.
Atsinaujinanti energija, energijos efektyvumas, švarios energijos technologijos ir saugi branduolinė energetika suteikia mums galimybę per trumpą laiką pakeisti Europos energetikos pagrindus ir paruošti dirvą naujai pramoninei revoliucijai“.
* * *
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus: „Raginu ES parodyti realią paramą regioniniams energetikos projektams, kuriais siekiama išspręsti vadinamųjų energetinių salų problemą. Reikia nutiesti naujus tiltus tarp šių salų, kad sukurtume veiksmingą ir perspektyvų Europos energetikos tinklą. Tai turėtų būti mūsų bendras tikslas.
Mums kelia susirūpinimą, kai dalis Europos valstybių nutaria atskirai spręsti energetinio saugumo problemas ir nesilaiko pagrindinėmis euroatlantinėmis vertybėmis grįstos bendros pozicijos.
Energetikos partnerystės, pagrįstos tokiais santykiais, yra silpnos, o iškilus krizėms jomis pasitikėti negalima.
Europa turi būti vieningas žaidėjas bei rasti būdų gerai subalansuotam bendradarbiavimui su Rusija, kuri yra didžiausia energijos išteklių tiekėja Europai.
Europai reikia Rusijos lygiai taip pat kaip ir Rusijai reikia Europos. Akivaizdu, kad mūsų priklausomybė yra abipusė“.
* * *
Latvijos prezidentas Valdis Zatleras: „Bendros Europos Sąjungos energetikos politikos vis dar nėra, nors ji – būtina.
Išskaidant energetinius šaltinius, Kaspijos ir Baltijos regionai yra labai svarbūs, taip pat reikia skatinti ryšius su Norvegija, Viduriniųjų Rytų tiekėjais, plėtoti transatlantinį dialogą su JAV.
Būtina fiziškai sujungti Baltijos šalių elektros tinklus su Lenkija ir Skandinavija, plėtoti naujosios Ignalinos AE projektą“.
* * *
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka: „Europos erdvė energetikos sektoriuje yra tvirta ir vieninga, o pasirašant naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas sutartį buvo padarytas labai svarbus žingsnis. Tačiau tokių žingsnių reikia daugiau.
Ukraina gerbia šalių gamintojų teisę nustatyti kainą, tačiau kainodara turi būti skaidri.
Atėjo laikas sukurti tinkamą teisinę bazę, kuri reglamentuotų energijos išteklių gamintojų, tranzito šalių ir vartotojų santykius.
Ukraina siekia savo elektros tinklus prijungti prie Europos tinklų (UCTE)“.
* * *
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas: „Mes visi matome, kad Europai reikia alternatyvaus energijos tiekimo, ir Kaspijos regionas gali tapti ta alternatyva. Kiti šaltiniai jau žinomi ir naudojami, todėl šis energetinis koridorius yra labai svarbus.
Azerbaidžanui dujų išteklių turėtų užtekti 150 metų. Mes jau eksportuojame dujas į Gruziją, Turkiją ir tikimės, kad netolimoje ateityje mūsų dujos pasieks ir Europos Sąjungą. ES kaimynystės politika yra vienas Azerbaidžano prioritetų“.
* * *
Rumunijos prezidentas Traianas Basescu: „Rusija visada buvo ir ateityje bus Rumunijos energetinė partnerė. Bet energija neturi būti naudojama kaip politinis instrumentas“.
* * *
Estijos premjeras Andrus Ansipas: „Energiją būtina naudoti ekonomiškiau, pradėti alternatyviosios energijos gamybą. Atsinaujinanti energija turėtų sudaryti iki 20 proc. suvartojamos energijos.
Reikia ieškoti balanso tarp nacionalinės ir ES energetikos politikos. Patikimumo ir saugumo gali būti siekiama remiant Europs Sąjungos politikos bendrumą bei palaikant tokius Europos Komisijos sprendimus kaip energetikos rinkos liberalizavimas“.
* * *
Kazachstano energetikos bei mineralinių išteklių ministras Sauatas Minbajevas: „Kazachstanas didžiausią naftos eksporto augimą planuoja į Kiniją bei Kaspijos dujotiekiu.
Dėl kitų naftos eksporto krypčių reikia tartis su Rusija, todėl galimybės tiekti žaliavą naftotiekiui Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas daugiausia priklausys nuo Rusijos. Taip pat nuo to, kiek bus užpildytas naftotiekis iš Baku iki Juodosios jūros.
Sprendimas, ar tiekti naftą planuojamu naftotiekiu, priklausys ir nuo komercinio šio projekto patrauklumo“.
* * *
Čekijos premjero pavaduotojas Europos reikalams Aleksandras Vondra: „Jei Europa nori būti ne tokia pažeidžiama energetikos srityje, ji turi iš naujo persvarstyti savo energetikos politiką, taip pat – ir branduolinės energetikos naudojimą.
Rusija neretai turimus energijos išteklius naudoja kaip „politinę rykštę“. ES šalys turi susivienyti šioje srityje. Viena priemonių, kuri gali paskatinti ES narių solidarumą, – bendrosios energetikos politikos sukūrimas“.
* * *
Gruzijos energetikos ministras Aleksandras Chetaguris: „Visi svarbiausi energetinio saugumo aspektai susiję su gamintojų, tiekėjų ir vartotojų bendradarbiavimu, o tarpregioninio bendradarbiavimo principas yra svarbus garantuojant šį saugumą ir dalyvaujančių šalių konkurencingumą.
Saugumas labai svarbus Gruzijai, tačiau ir visa Europa priklauso nuo energijos diversifikavimo.
Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo regionas gali tapti vienu svarbiausių energijos išteklių transportavimo kelių į Europą“.